6-erių sulaukusi mergaitė nenorėjo praleisti progos pagaliau tinkamai pažvelgti į šį ženklą, kuriuo ji taip didžiuojasi. Jos mama Jenny taip pat turi panašų randą, tačiau kitoje kūno vietoje, dėl ko tiek Emilia, tiek Jenny save laiko randų bičiulėmis.
Mergaitė gimė cezario pjūvio pagalba, todėl jos mama turi randą pilvo apačioje. Emilia gimė turėdama įskilajį stuburą, dėl ko ji negalėjo judinti žemiau kelių esančių galūnių.
Jenny sutiko dalyvauti „The Golds Dust“ (angl. auksinės dulkės) projekte, kurį sukūrė fotografė Grace Elizabeth. Jos tikslas – padėti moterims pamilti savo randus, strijas ir kitus ženklus, kuriuos gavo tapusios motinomis.
Grace tvirtino, jog nepaisant to, kad Emilia yra dar labai jauna, ji suprato šio projekto reikšmę.
„Džiaugiuosi, jog Emilia išdrįso kartu su mama įamžinti savuosius randus. Ji nebijojo, neleido būti stabdoma, dėl to labai dėkoju jai už pozityvų nusistatymą“, - sakė ji. „Kai atvykau į fotosesiją, Emilia nekantriai judėjo ant savo užpakaliuko ir labai džiaugėsi galėdama dalyvauti šiame projekte, nes tik jo dėka ji galės pagaliau išvysti išties nepatogioje vietoje esantį randą. Taigi, užtepiau ant jo auksinės spalvos dažų, padariau nuotrauką ir parodžiau jai ją. Ji labai didžiavosi ir visiems ją demonstravo.
Girdėjau, kad ji nenori nusiplauti ant rando likusių auksinių dažų.“
Kitokia realybė
Gimdžiusių moterų kūnais Grace susidomėjo prieš maždaug 2 metus, kuomet ji apsigynė fotografijos disertaciją apie moterų objektizavimą.
„Visuomet pritariau teigiamam požiūriui į visų žmonių kūnus, tačiau turiu prisipažinti, kad net ir būdama 22-ejų, pati susiduriu su keliomis problemomis. Labai norėčiau turėti vyresnę seserį ar žinomą moterį, kuria galėčiau žavėtis ir kuri man padėtų suprasti, kad normali moteris nėra tokia, kokią matome žurnalų puslapiuose“, - tęsė Grace.
Šiam projektui Grace įkvėpė asmeniniai apmąstymai apie drauges, kurios anksti susilaukė vaikų ir negali susitaikyti su savo figūros pokyčiais.
„Daugelis gimdžiusių moterų, kurias man teko fotografuoti, sunkiai apsipranta su savo kūnu. Tekdavo išgirsti ir komentarus, liepiančius nuotraukų redagavimo programomis panaikinti pagurklį ar pilvo riebaliukus. Šios frazės įstrigo mano atmintyje. Aišku, kad jos niekaip neapleidžia ir mano fotografuojamų moterų minčių“, - pasakojo fotografė. „Keičiantis ir augant jų kūnams, jiems prisitaikant prie pokyčių, tapo aišku, kad požiūris į savo figūrą nėra labai teigiamas. Šiuo projektu noriu atkreipti dėmesį į 2 svarbiausius dalykus – strijas ir randus, kurie atsirado po cezario pjūvio.“
Įkvėpė japonų meno rūšis
Grace įamžino daugybę motinų, rankose sūpuojančių savo mažylius arba dar tik besiruošiančių tai daryti. Auksinės spalvos dažais paryškindama randus ji atkreipia dėmesį į tai, ką tenka patirti kiekvienai mamai.
„Visa ši mintis kilo prieš 2 metus, kai susipažinau su japonų menu Kintsugi. Jo metu mokomasi sutaisyti ir atgal sudėti sudužusias keramikinių indų dalis. Joms suklijuoti naudojami auksinės spalvos klijai. Tai reiškia, kad sudužęs daiktas tapo gražesnis, nei buvo iki tol. Man labai patiko ši idėja, tačiau aš nenorėjau savo projekto susieti su dūžiais ar lūžiais, nes gimdžiusių moterų taisyti nereikia. Taigi „The Gold Dust“ projektas sujungia aukso ir pačių moterų kūnų grožį, atspindimą randuose ir strijose“, - tęsė ji.
Jauną fotografę nustebino moterų atvirumas ir baimės demonstruoti nuogo pogimdyvinio kūno nebuvimas.
„To tikrai nesitikėjau. Nustebau sužinojusi, kad šios damos tiek daug visko patyrė, jų nėštumai buvo nelengvi, tačiau jos taip nuoširdžiai ir noriai palaikė šią mano idėją“, - tęsė Grace. „Labiausiai mane sujaudino Emilia istorija. Jos reakcija pamačius nuotraukas buvo išties nepakartojama. Ji didžiavosi savo randu ir labai norėjo jį visiems parodyti.“
