Muzikantų darbas – atpalaiduoti klausytojus
Barkausko teigimu, šiuo metu klasikinę muziką atliekantys muzikantai atlieka kitokią funkciją nei anksčiau. Žmonės esą į koncertą ateina po darbo ar kitų rūpesčių, nusiteikę pailsėti.
„Jiems reikia, kad koncerte nereikėtų dirbti klausant“, – tikino dirigentas.
Kamerinio orkestro vadovas teigė, kad, nors gali atrodyti, kad į kūrinį įsijautę muzikantai muzikuoja tik sau, orkestrui labai svarbus publikos grįžtamasis ryšys.
„Nesistengiam pataikauti publikai, tačiau ir nepaliekam jų nuošalyje, tarsi nebūtų, kam groti. Vis tiek yra kreipinys, iš orkestro vibracija pereina į auditoriją. Mums yra labai svarbu, kaip sureaguos, kaip pagaus“, – dėstė M. Barkauskas.
Pasak dirigento, po pasirodymo muzikantai ne visada tikisi gausių ovacijų.
„Po koncertų būna mirtina tyla, ne dėl to, kad jie nesuprato, dėl to, kad būtent taip ir suprato“, – kalbėjo jis.
Matomi vos 5 proc. įdirbio
O štai pasiruošimas koncertui vyksta audringai. Orkestro dirigento teigimu, reikia išdirbti daugybę sunkiai pastebimų detalių, išgryninti publikai perduodamą žinutę.
„Žiūrovas mato tik kokius 5 proc. viso mūsų darbo“, – teigė jis.
Po ilgo darbo repeticijų salėje belieka tik ištobulintą rezultatą pateikti klausytojams.
„Vieni kitiems palinkim geriausio rezultato. Aš visada sakau: pagrokim sau, taip, kaip mes jaučiam. <...> Skatinam vienas kitą pasitikėti savimi, tai turbūt yra svarbiausia pasiruošimo koncertui dalis“, – pridėjo dirigentas.
Dirigavimas – visas gyvenimas
Modestas Barkauskas yra dirigavęs visiems Lietuvos orkestrams, o šiuo metu bendradarbiauja su keliais kolektyvais vienu metu. Anot dirigento, nuolat besikeičianti darbo specifika ir žanrai jį įkvepia ir padeda realizuotis kaip muzikos profesionalui.
„Man išeiti iš mažo kolektyvo repertuaro, nueiti į didelį orkestrą su kitu repertuaru, o po to vėl grįžti – įkvėpimas“, – atviravo M. Barkauskas.
Šv. Kristoforo kamerinio orkestro vadovas neslėpė, kad dirigento profesiją jam sudėtinga sudėti į žodžius. Muzikas svarstė, kad ją net galima vadinti pašaukimu.
„Tai yra žymiai daugiau nei stovėjimas ir mojavimas kažkam. Aš negaliu to paaiškinti. <...> Visos mano 24 valandos su tuo (aut. past. dirigavimu) susijusios“, – kalbėjo jis.
Orkestro vadovas atskleidė ir kamerinio orkestro specifiką, esą jis gana autonomiškas.
„Kameriniam orkestrui dirigento nereikia, jie puikiai gali groti ir be jo. Juos tik reikia nukreipti, sudėlioti meninę koncepciją, kūrinio akcentus“, – pabrėžė jis.
Ramiai klausyti koncertų negali
Modestas Barkauskas prieš 7 metus perėmė lazdelę iš Šv. Kristoforo įkūrėjo ir garbės dirigento Donato Katkaus. Jis esą iki šiol yra aistringas orkestro gerbėjas. Pasak Barkausko, orkestro nariai tarpusavyje dirigentų nelygina, o iš pirmtako perimtas tradicijas jis tęsia.
„Yra daug gražių tradicijų, kurias tęsiu, o šalia jų atsiranda ir naujų idėjų, tiek repertuaro, tiek žanro prasme, orkestrą vedu į šiuolaikiškumą“, – kalbėjo M. Barkauskas.
Kamerinio orkestro vadovas atskleidė, kaip gimsta pasirodymų idėjos. Esą ruošdamasis koncertui, randa vieną patinkantį kūrinį ir jį aplipdo kitais ir tai – ilgas darbas.
„Bent jau aš tą darau nežmoniškai ilgai“, – tikino dirigentas.
Pasak jo, dar vis pasitaiko žmonių, kurie į koncertus ateina su partitūromis ir lygina skirtingų orkestrų ir dirigentų interpretacijas, tačiau „tokių dalykų yra vienetai“.
O pats klasikinės muzikos koncertų klausytoju esą būna retai, mat pritrūksta laiko. Tačiau, atsipalaiduoti ir koncerto klausyti atmestinai nepavyksta.
„Neįmanoma. Mes jau taip sugadinti, kad klausom ir, deja, bet girdim visą virtuvę“, – juokavo M. Barkauskas.
Kviečia į koncertą
Šiandien Šv. Kristoforo orkestras kviečia susitikti koncerte. Esą jo metu atsiskleis visos orkestro stipriosios pusės, skambės skirtingų žanrų, išskirtinė lietuvių ir užsienio kompozitorių muzika. Antroje koncerto dalyje prie dabartinės orkestro sudėties prisijungs buvę „kristoforiečiai“.
„Bus arti 40 žmonių scenoje“, – skaičiavo dirigentas.
