Užimtumo tarnyba nurodo, kad augantį jaunimo užimtumą lemia tiek palankesnės įsidarbinimo sąlygos, tiek lankstesnės darbo formos ir ankstyvesnis profesinis orientavimas.
Dirba ne tik dėl pinigų, bet ir dėl patirties
Daiva – trečio kurso teisės studentė – jau trejus metus dirba mokinio padėjėja bei visos dienos mokyklos specialiste. Ji sako, kad darbas jai svarbus ne tik finansiškai.
„Pasirinkau šį darbą norėdama išbandyti save dirbdama su vaikais mokykloje, kadangi ši sritis mane labai domina ir noriu nuspręsti, kuri karjeros kryptis mane labiau traukia: teisė ar pedagogika. Taip pat darbas padeda išlaikyti mane finansiškai, nes, nors ir nedirbant turėčiau galimybių pragyventi, tačiau smagu, jog dirbdama galiu mokytis savarankiškai dėliotis finansus ir leisti pinigus savo reikmėms“, – pasakoja ji.
Ji pasakoja, kad studijas ir darbą suderinti nėra sudėtinga, nes tvarkaraštis leidžia kokybiškai įgyvendinti abu dalykus. Pasak studentės, darbas mokykloje jai patinka ir dažnai tampa atokvėpiu po intensyvių studijų.
Panašiai kalba ir Tomas, kuris šiuo metu jau dirba pagal savo profesiją:
„Studijuoju komunikacijos fakultete ir dirbu pagal profesiją. Nors atlyginimas nėra didelis, tai gera pradžia – turiu karjeros galimybių, palaikantį kolektyvą ir studijas pavyksta derinti be didesnių sunkumų. Tačiau labiausiai prie suderinamumo prisideda per daug laiko nereikalaujanti ir studijų programa.“
Tačiau ne visi jaunuoliai dirba studijų metu – ir tai, pasak jų pačių, nėra tingėjimo požymis. 21-erių Ieva sako sąmoningai nusprendusi nedirbti:
„Noriu išspausti maksimumą iš studijų. Žinau, kad darbas ateis, bet dabar svarbiausia – gerai baigti mokslus.“
Kita studentė, Monika, jau turi patirties derinant darbą ir studijas, bet nusprendė padaryti pertrauką:
„Šiuo metu keičiu studijų programą, todėl nedirbu, nes noriu susikaupti ties mokslais. Esu dirbusi kelis mėnesius ir bandžiusi derinti darbą su studijomis. Laiko prasme viską puikiai suderindavau, darbe buvo suteikta galimybė lanksčiai dirbti ir prisiderinti prie studijų tvarkaraščio. Bet buvo labai sunku sukaupti tiek energijos, krūvis buvo per didelis, todėl pervargau, o nuovargis pakenkė psichologinei būsenai bei studijų rezultatams.“
Tuo tarpu Karolis, studentas, pabrėžia, kad darbas jam – investicija į ateitį:
„Dirbu ne tik dėl pinigų – svarbu kaupti patirtį. Net jei kartais sunku derinti su studijomis, žinau, kad tai duos naudos vėliau.“
Visai kitokį požiūrį pateikia studentė Saulė, nurodydama, kad studijas derinti su darbu jai sudėtinga, tačiau tai diktuoja finansinė padėtis.
„Jei turėčiau galimybę nedirbti, manau, tą ir pasirinkčiau. Tačiau esu atvykusi iš kito miesto ir už pragyvenimą moku pati. Derinti studijas su darbu nėra lengva, bet įmanoma – ypač todėl, kad darbe dirba daug mano amžiaus studentų, o darbdaviai yra supratingi ir leidžia darbo tvarkaraštį derinti pagal mūsų poreikius.“
Jaunimo įsidarbinimas auga
Užimtumo tarnyba nurodo, kad 2025 metais jaunimo įsidarbinimas augo, o registruotas nedarbas mažėjo. Naujausiais duomenimis, jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis per metus sumažėjo 2,1 procentinio punkto ir siekė 14,1 proc. Tai rodo, kad vis daugiau jaunų žmonių sėkmingai įsilieja į darbo rinką.
2025 m. dirbo 86,2 tūkst. 15–24 metų jaunų gyventojų – 0,9 tūkst. daugiau nei 2024 m. Tuo metu Užimtumo tarnyboje registruotų 16–29 metų darbo ieškančių jaunuolių skaičius sumažėjo iki 31,9 tūkst., arba 4,2 proc. mažiau nei prieš metus.
Bendrai 2025 m. šalyje buvo 107,8 tūkst. bedarbių, iš jų 14,1 tūkst. sudarė 15–24 metų jaunimas. Per metus jaunų bedarbių sumažėjo 2,4 tūkst. Vis dėlto jaunimas išlieka viena jautriausių darbo rinkos grupių, nes nedarbo rodikliai tarp jaunų žmonių vis dar aukštesni nei bendras šalies vidurkis.
Statistikos duomenimis, 15–64 metų gyventojų užimtumo lygis 2025 m. siekė 74,1 proc. ir per metus padidėjo 0,5 procentinio punkto. Jaunimo užimtumo lygis išlieka mažesnis – 15–24 metų grupėje jis sudarė 30,6 proc. ir per metus beveik nesikeitė.
Užimtumo tarnyba pažymi, kad jaunimas neretai pradeda dirbti dar studijų metu, o ši tendencija išlieka stabili. Tarp registruotų jaunuolių iki 29 metų besimokantys sudaro apie dešimtadalį. Tai rodo, kad darbas studijų metu tampa vis dažnesne jaunimo patirtimi.
„Kas devintas – 3,7 tūkst. arba 11,7 proc. – Užimtumo tarnyboje registruotas jaunuolis iki 29 metų studijuoja. Ši tendencija nesikeičia keletą metų“, – komentuoja Užimtumo tarnybos atstovė spaudai M. Jankauskienė.
Jaunimas renkasi stabilų darbą, o augimas – ilgalaikis
Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad augantis jaunimo užimtumas labiau siejamas su stabilesnėmis darbo vietomis.
Net 86 proc. jaunuolių įsidarbina pagal neterminuotas darbo sutartis, o 14 proc. – pagal terminuotas. Palyginti su 2024 metais, neterminuotai įsidarbinusių jaunuolių skaičius išaugo 8,6 proc. ir siekė 58,4 tūkst., o terminuotam laikotarpiui įsidarbino 9,6 tūkst. jaunų klientų – 7,3 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Užimtumo tarnyba taip pat pastebi, kad jaunimas, net ir studijuodamas, vis dažniau ieško geriau apmokamo darbo ir aktyviai derasi dėl atlyginimo. Užimtumo tarnybos vertinimu, ši tendencija nėra trumpalaikė.
„Tikėtina, kad jaunimo užimtumo augimas yra labiau ilgalaikė, o ne laikina tendencija – tai lemia demografinė situacija, darbo formų lankstumas bei ankstyvas profesinis orientavimas, kai jauni žmonės į darbo rinką ateina sąmoningai ir planuotai“, – nurodo M. Jankauskienė.
Demografinė situacija Lietuvoje
M. Jankauskienė taip pat nurodo, kad šis reiškinys gali būti sietinas su demografine situacija šalyje, nes mažejant bendram darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, kiekvienas jaunas specialistas darbdaviams tampa svarbus.
Didėjanti darbdavių konkurencija dėl jaunų darbuotojų sudaro jiems palankesnes įsidarbinimo sąlygas.
Prie jaunimo aktyvesnio įsitraukimo į darbo rinką prisideda ir pasikeitusios darbo formos – hibridinis bei nuotolinis darbas leidžia kur kas lengviau suderinti darbą su studijomis ar asmeniniu gyvenimu nei prieš 5–10 metų. Tai padeda įveikti kliūtis, kurios anksčiau dažnai stabdė jaunimo įsidarbinimą.
Svarbų vaidmenį atlieka ir ankstyvas profesinis orientavimas – moksleiviai bei studentai vis anksčiau domisi darbo rinka, dalyvauja karjeros renginiuose, todėl jų atėjimas į darbo rinką dažniau būna apgalvotas ir planuotas, o ne atsitiktinis sprendimas.
