Pastaraisiais metais lietuviai vis rečiau atskiria darbą nuo laisvalaikio. Ne paslaptis, kad darbuotojai nevengia darbo metu tvarkyti asmeninius reikalus, tačiau paaukoja laisvalaikį, kad atliktų užduotis, kurių galbūt nespėjo padaryti darbe.
Laisvalaikis – darbui?
“Samsung” tyrimo “Living Business” duomenimis, net 86 proc. lietuvių darbo metu skiria laiko sau. Dažniausiai jie tvarko elektroninę bankininkystę, skaito naujienas ir tikrina asmeninį elektroninį paštą. Ir nors didžioji dalis lietuvių, kaip kai kam gali pasirodyti, darbo metu atlikdami asmenines užduotis švaisto laiką, laisvalaikiu jie noriai dirba ir taip kompensuoja laiką.
Darbo reikalus lietuviai tvarko apsipirkinėdami, keliaudami ir net leisdami laiką su šeima, draugais. Nuostabos nekelia ir tai, jog aukštesnes pozicijas užimantys ir didesnį atlyginimą gaunantys asmenys dirba daugiau – net devyni iš dešimties vadovų pripažįsta dalį laisvalaikio skiriantys darbui.
Dirba savo įrenginiais
Kad suderintų darbą su laisvalaikiu, lietuviai dažniausiai naudoja išmaniuosius telefonus. Vartotojų duomenys rodo, kad 63 proc. lietuvių, rinkdamiesi įrenginius, pirmenybę teikia būtent šiems įrenginiams. Nors mobilaus darbo tendencija tampa itin gaji darbo rinkoje, pačios įmonės technologijas priima ir diegia lėčiau nei darbuotojai. Tyrimo duomenimis, 64 poc. apklaustųjų darbui ir laisvalaikiui naudoja būtent šiuos įrenginius, tačiau tik trečdalis darbdavio suteiktų mobiliųjų įrenginių Lietuvoje yra išmanieji telefonai. Tačiau situaciją gelbsti tai, jog darbdaviai nesipriešina, kad pavaldiniai darbui naudotų savo įrenginius. Šiandien vis daugiau darbuotojų nori ir gali darbui bei asmeninėms reikmėms naudoti savo įrenginius. Derinti laisvalaikį su darbu, dirbant asmeniniu kompiuteriu, telefonu ar kitu įrenginiu, gali net 72 proc. apklaustų lietuvių.
Nors nebegalime svarstyti, ar mobilus darbas yra privalumas, ar trūkumas, konsultacijų bendrovės „VORAS Consulting“ direktoriaus Pauliaus Petrėčio teigimu, šiame kontekste informacijos apsaugos klausimas tampa itin aktualus.
“Kadangi darbuotojai dirba mobiliai, tiek darbui, tiek laisvalaikiui naudoja tuos pačius įrenginius, organizacijos ribos tampa nebeaiškios, todėl nebegalime taikyti įprastų informacijos saugumo principų. Kadangi įrenginiuose esanti informacija keliauja kartu su darbuotoju, todėl seifas nebepadeda. Tai reiškia, kad reikia galvoti apie priemones, kurios padėtų apsaugoti informaciją nuo naujų grėsmių,” – teigia P.Petrėtis.
Mobilus darbas motyvuoja darbuotojus
Tyrimas atskleidė ir kitą įdomų faktą – darbuotojai, turėdami galimybę derinti laisvalaikį su darbu, yra daug labiau motyvuoti ir patenkinti darbu.
Net 83 proc. apklaustų lietuvių, kurie turi galimybę dirbti laisvalaikiu, o darbo metu tvarkyti asmeninius reikalus, yra visiškai patenkinti darbu.
Be to, darbuotojai, kurie negauna reikiamų priemonių, dažniau linkę manyti, kad be jokių sunkumų gali mesti esamą ir susirasti naują darbą, kuris bus geriau apmokamas. “Lyginant su Vakarų Europos šalimis, mobiliųjų įrenginių galimybės Lietuvoje versle nėra pakankamai išnaudojamos. Tinkamai pasitelkus visus šių įrenginių privalumus, ženkliai galėtų būti optimizuotas darbuotojų darbas. Žinoma, džiugina tai, kad darbuotojai Lietuvoje labai greitai įvertino šių įrenginių teikiamas galimybes. Tačiau technologijoms žengiant į priekį, savo IT ūkiams daugiau dėmesio turėtų skirti ir patys darbdaviai,” – sako „Samsung Electronics Baltics“ mobilaus verslo vystymo vadovas Vaidas Bielinis.
