Jeigu darbo dienos metu užsiimtumėte intensyvesne fizine veikla, tai netikėtos mirties galimybė sumažėtų net 35 proc.
„Bet koks fizinis aktyvumas, kuo intensyvesnis ir kuo labiau užsitęsęs, sumažina rizikas sveikatai, kurios kyla dėl ilgalaikio sėdėjimo“, – rašoma „American Journal of Epidemiology“ straipsnyje.
Statistiniai duomenys rodo, kad kiekvienas žmogus, kuris be pertraukų darbo vietoje praleidžia ilgiau nei valandą, turi didesnį netikėtos mirties rodiklį, palyginus su tais, kurie taip pat sėdi ilgą laiką, tačiau daro nedideles pertraukėles, užsiimdami aktyviu judėjimu.
Ilgo ir nenutrūkstamo sėdėjimo rizika sveikatai yra stulbinanti. Ankstesni tyrimai parodė, kad sėdėjimas ilgiau nei 3 valandas yra susijęs su 4 proc. mirčių pasaulyje. Sumažinus sėdėjimo laiką vos 10 proc. jau pastebimi akivaizdūs teigiami poveikiai žmogaus sveikatai, rašoma leidinyje.
Vienas iš atliktų tyrimų parodė: negatyvias sėslaus gyvenimo būdo pasekmes galima kompensuoti ir labiau aktyvia veikla dienos metu, kuri truktų apie valandą. Pavyzdžiui, teks vaikščioti nurodytą laiko tarpą 5,6 km/h greičiu ar važiuoti dviračiu 16 km/h.
