Estijoje vykstančioje NATO užsienio reikalų ministrų konferencijoje diskutuota apie Aljanso santykius su Rusija, karą Afganistane, taip pat aptarti Baltijos šalių saugumo klausimai.
Apie konferenciją su „Respublika” mintimis pasidalijo Taline viešėjęs Latvijos tarptautinių santykių instituto vadovas Atis LEJINIS.
- Kas konferencijoje sulaukė didžiausio dėmesio?
- Nemažai diskutuota dėl Rusijos. Ypač dėl Kaukazo problemų. Taip pat buvo kalbėta apie Afganistaną, apie naują strategiją šioje šalyje, Aljanso vidaus problemas.
NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen), kalbėdamas apie Afganistaną, sakė, kad didžiausia problema Afganistane - šalies valdžia.
Jis tvirtino, kad pirmiausia taikos derybas su talibais turi rengti patys afganistaniečiai. Antra, Talibanas turi laikytis tam tikrų principų, trečia, sukilėliai turi suprasti, kad Afganistano karo jie nelaimės. Susidarė įspūdis, kad nemažai kas pasikeitė. NATO vis garsiau kalba apie derybas su talibais.
Baltijos šalys gali būti ramios
- Lietuvoje kalbama, kad negalėdami skirti pakankamai finansavimo krašto apsaugai galime nepajėgti būti NATO nariai.
- Tikrai nėra taip, kad kitos NATO narės būtų nepatenkintos Baltijos šalių indėliu. Priešingai, kalbėta, kad Aljansas turi remtis kolektyviniais resursais. Pavyzdžiui, Lietuva, Latvija ir Estija organizuoja kolektyvinį indėlį. Akivaizdu, kad atskirai kai kurioms šalims šiuo metu įvykdyti įsipareigojimus iš tikrųjų nėra lengva, tad šalys turi glaudžiau bendradarbiauti.
Tikrai niekas nekalba apie tai, kad NATO oro policijos misija Baltijos šalyse bus nutraukta ar kuri nors šalis privalės pasitraukti iš Aljanso, nes skiria per mažai lėšų gynybai. NATO politika dėl finansavimo nesikeičia.
Afganistanas lieka problema
- Gal Baltijos šalims reikėtų pamąstyti apie pasitraukimą iš Afganistano - juk ši misija labai brangi?
- Tiesą pasakius, nemanau, kad mes galėtume pasitraukti iš Afganistano, nes tai - NATO prioritetas.
- Derybos su talibais. Ar NATO keičia strategiją?
- Amerikiečiai kalba apie pasitraukimą, todėl jie ir sutiko vesti neoficialias derybas su talibais. Niekas jau nekalba apie tą didžiąją idėją Afganistane, esą ten bus diegiama Vakarų demokratija. Dabar svarbiausia užtikrinti bent šiokį tokį saugumą.
- A.F.Rasmusenas tvirtina, kad NATO turi likti Afganistane tol, kol čia bus saugu. Tai kiek dar kariausime?
- Jei talibai žinos tikslų laiką, kada mes išvedame pajėgas iš Afganistano, kam tada Talibanui derėtis su amerikiečiais ir afganistaniečiais dėl taikos? Reikia būti atsargiems su tvarkaraščiais. Kita vertus, JAV vadovas Barakas Obama (Barack Obama) pažadėjo, kad iš Afganistano kariai bus išvesti. Galbūt liks karinės bazės, bet NATO kariai nekariaus.
Tenkina stabili padėtis
- Baltijos šalys turėtų pasirinkti konstruktyvų dialogą su Rusija ar toliau baimintis grėsmės iš Rytų?
- Estijos gynybos ministras tarė labai gerus žodžius: „Baltijos šalys niekada nebuvo tokios saugios kaip dabar. Tačiau nėra saugios iki galo”. Nors Rusija bando parodyti, kad ji nori draugauti su Vakarais, ši šalis nesikeičia. Politinė sistema Rusijoje lieka ta pati. Putinizmas lieka. Šis stabilumas visus tenkina. Tarkime, Rusijos pareiškimai dėl Katynės. Klausimas, kas bus, kai bus atverta Pandoros skrynia. Kai vis daugiau žmonių pradės diskutuoti jautriais klausimais.
Ar Europa saugi?
- Ar veikia Europos saugumo sistema? Kam Europai reikia išlaikyti branduolinį ginklą, kaip apibrėžė A.F.Rasmusenas?
- Senajame žemyne jau yra branduolinių ginklų. Negaliu nesutikti, kad tai nėra atgrasymo priemonė tokioms šalims kaip Šiaurės Korėja, jei šios panaudotų branduolinį ginklą prieš NATO šalis Europoje.
- Ar vis dar svarstoma priešraketinio skydo idėja, ar tai jau tik retorika?
- A.F.Rasmusenas apie tai užsiminė. Jo nuomone, skydo reikia. Tad manau, kad skydo idėja aktyviai svarstoma NATO.
Valentinas BERŽIŪNAS
