Šiek tiek vyresni nei vidutinio amžiaus žmonės dar prisimena, kaip sovietiniais laikais slapta skaitė George’o Orwello romaną „1984-ieji“, kuriame pavaizduota totalinio žmonių sekimo sistema. Knyga išleista 1949-aisiais, rašoma apie tolimus 1984-uosius. Mes gyvename 2014-aisiais, tačiau romanas iš esmės nepaseno. Pasikeitė tik kai kurios detalės, žinoma, nėra romane pavaizduotos prievartos, o štai sekimo sistema, nors dar ne totalinė, tačiau slapta ir rafinuota. Iš šio romano po visą pasaulį paplito ir frazė: „Didysis Brolis tave stebi.“ Praėjus 30 metų nuo aprašomų įvykių atėjo laikas visiems kartu ir kiekvienam atskirai pagalvoti apie asmens duomenų apsaugą ar nors šiek tiek didesnio privatumo išsaugojimą.
Kai pastarąjį kartą vienos finansų įmonės darbuotoja, pradėdama su manimi pokalbį telefonu, priminė, kad dėl mano interesų jis bus įrašomas, nebeištvėriau, kaip sakoma, kantrybės taurė buvo pripildyta, todėl jai pranešiau, kad aš irgi prijungiau diktofoną ir mūsų pokalbį taip pat įrašysiu. Po trumpos pauzės pašnekovė paklausė, kodėl taip darau. Paaiškinau, kad dėl tos pačios priežasties, t. y. dėl savo interesų. „Bet jūs neturite teisės!“ – nevykusiai papriekaištavo pašnekovė.
Prieš kelias dienas vienas „Valstiečių laikraščio“ skaitytojas paprašė patarimo, kaip elgtis su įžūliais mobiliojo tinklo operatoriais, jam pasiūliusiais kažkokį vadinamąjį pokalbių planą, tačiau reikalaujantys, kad jis telefonu pasakytų savo asmens kodą, paso numerį ir kitus duomenis, įskaitant per mėnesį gaunamų pajamų dydį. Pasidalysiu savo patirtimi – tokiais atvejais paprašau pakartoti įmonės pavadinimą, pasakyti skambinančio darbuotojo pavardę ir pareigas, nes šių duomenų man prireiks pildant skundo formą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Patikėkite, poveikis akivaizdus. Jei neužteks, dar paklauskite skambinančio asmens kodo, ir jis mandagiai su jumis atsisveikins. Apskritai, privatumo ribos šiais laikais pavojingai tirpsta ir, deja, mūsų pastangos tą privatumą išsaugoti gelbsti vis mažiau. Su duomenų apsaugos problemomis susiduriame bene kasdien: darbe, valdžios institucijose, sveikatos sistemoje, pirkdami prekes ar paslaugas, keliaudami, naršydami internete. Tačiau daugelis žmonių nesusipažinę su duomenų apsaugos klausimais ir nežino savo teisių. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apklausos duomenimis, net 44 proc. apklaustųjų, jei jų duomenys būtų neteisėtai naudojami, nepriekaištautų ir niekur nesikreiptų. Žinoma, neverta tikėtis, kad kiekvienas iš mūsų studijuos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Kita vertus, ir jame nerasite visų atsakymų, pavyzdžiui, 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai asmens kodą galima naudoti be duomenų subjekto sutikimo, tačiau jau pirmas punktas mus priverčia skėstelėti rankomis: „Jei tokia teisė nustatyta šiame ir kituose įstatymuose.“ Kituose? O kas pasakys, kiek kitų įstatymų yra? Tačiau visais atvejais tinka bendras patarimas: nedalykite savo duomenų kam papuola, juolab jų nediktuokite telefonu. Žinokite, kad bandymas telefonu išgauti jūsų duomenis nelaikomas nusižengimu, nes tokius duomenis jūs pateikiate savo valia. Reglamentuojant neteisėto duomenų rinkimo faktą, Administracinių teisės pažeidimų kodekse padaryta išlyga, kad tai netaikoma asmens duomenims. Baudžiama tik už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą ir neteisėtą asmens dokumentų paėmimą.
Vienas mano bičiulis ilgai bandė nesinaudoti socialiniais tinklais. Kantrus buvo, tačiau ir jis palūžo. Kas nutiko? Neseniai jis pakeitė darbą, o naujasis darbdavys, beje, jaunas ir gabus žmogus, mano bičiuliui gal juokais mestelėjo, kad jis yra įtartinas, nes nesinaudoja socialiniais tinklais. Iki tol mano bičiulis manė, kad jo bandymas išvengti, kaip jis vadino, „veidaknygės“ yra jo pranašumas. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad naujasis mano bičiulio darbdavys rinko duomenis ir bandė užsukti į būsimo pavaldinio socialinius tinklus. Tiesą sakant, būdamas darbdaviu ir priimdamas nepažįstamą žmogų į atsakingą darbą, aš irgi taip elgčiausi. Štai Kembridžo universiteto Psichometrijos centro mokslininkai ištyrė tūkstančių prie „Facebook“ prisijungusių asmenų profilius, susiejo visus duomenis su žmonių profesijomis ir pabandė sukurti formulę, pagal kurią būtų galima nustatyti, kokiam darbui žmogus tiktų, o kokio jam neverta patikėti. Pasak mokslininkų, socialiniuose tinkluose žmonės atsiskleidžia labiau nei atlikdami psichologinius testus. Ir nuo tokių naujovių mes nepabėgsime, nes tobulėjant naujoms technologijoms iš esmės visi mūsų veiksmai fiksuojami ir bus saugomi gal net daug metų. Štai ne tik fiksuojami, bet ir saugomi visi jūsų telefonų skambučiai, beje, net ir neatsakyti. Virtualiuose archyvuose lieka jūsų išsiųstos SMS žinutės, visi išsiųsti ir gauti, ir ištrinti jūsų elektroniniai laiškai, laikas ar vieta, iš kur ir kam skambinote ar klajojote internete. Taigi didysis brolis mus stebi ir fiksuoja kiekvieną mūsų žingsnį.
Albinas Čaplikas
