Minėdami pasaulinę sveikatos dieną, gydytojai ragina susimąstyti, ar tinkamai rūpinamės savo sveikata: kiek dėmesio skiriame ligų gydymui ir kiek jų prevencijai? Lietuvoje šiuo metu vykdomos šešios privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamos prevencinės programos. Tačiau medicinos centrų durys vis dėlto dažniau praveriamos sunkiai sergant, o ne siekiant išvengti ligų.
Klaidingą elgseną formuoja aplinka
„Viena didžiausių mūsų problemų yra ta, kad mes vis dar neišmokstame vertinti to, ką turime. Pas gydytojus vykstame tik tada, kai skundžiamės rimtais sveikatos sutrikimais, kai nuo didelio skausmo nebepadeda „namų medicina“ ar pačių pasirinkti vaistai“, – tikina Šnipiškių medicinos centro direktorius gydytojas Darius Cibulskas. Retas kuris šiandien laikosi sveiko gyvenimo būdo: nuolatinė įtampa, didelis darbo krūvis, nesveika mityba sekina organizmą. „Dažnai net nesusimąstome, kad kartais reikia tiek nedaug, kad dieną jaustumėmės žvalūs, o organizmas būtų atsparesnis įvairių ligų sukėlėjams. Pavyzdžiui, jei kiekvieną dieną išgertume 2 l gryno vandens, atstatytume organizmo skysčių pusiausvyrą ir užtikrintume gerą medžiagų apykaitą“, – tikina gydytojas.
Anot D. Cibulsko, nuo pat mažens reikia ugdyti sveikos gyvensenos, rūpinimosi savo ir artimųjų sveikata suvokimą. „Daugumą įpročių perimame iš aplinkos, kurioje gyvename. Tėvų, draugų, bendradarbių elgsena yra pagrindas, formuojantis mūsų elgseną. Vaikas, augęs šeimoje, kurioje nebuvo skiriama dėmesio sveikai mitybai, aktyviai fizinei veiklai, pradėjęs savarankišką gyvenimą, paprastai ir toliau tęsia šią šeimos tradiciją. Nebent jo įpročius pakeičia nauja aplinka. Galbūt jis ir pats pamažu ima suprasti sveikos gyvensenos naudą, tačiau tam prireikia daugiau pastangų ir laiko“, – teigia D. Cibulskas.
Būtinos prevencinės priemonės
Dažnai net ir sveikas gyvenimo būdas nepadeda išvengti ligų. Ypač sunku tinkamai apsisaugoti nuo vėžio. „Yra daug veiksnių, lemiančių vėžio atsiradimą organizme, pvz. paveldimumas. Pirmieji vėžio simptomai dažnai būna nepastebimi, todėl būtina imtis prevencinių priemonių, padedančių užčiuopti vėžį ir paskirti efektyvų gydymą“, – teigia D. Cibulskas.
PSDF lėšomis šiuo metu finansuojamos 6 profilaktinės programos. Didžiausias dėmesys skiriamas ankstyvajai vėžio diagnostikai ir jo prevencijai: gimdos kaklelio piktybinių navikų, atrankinės mamografijos patikrai dėl krūties vėžio, priešinės liaukos (prostatos) vėžio ir storosios žarnos vėžio ankstyvajai diagnostika. PSDF lėšomis taip pat finansuojama asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atranka ir prevencijos priemonių taikymas bei vaikų krūminių dantų dengimas silantinėmis medžiagomis.
Dėl dalyvavimo prevencinėse programose reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. „Pacientams suteikiame visą informaciją: kokie tyrimai atliekami ir kada galima juos atlikti, kaip jiems pasiruošti, kokių veiksmų bus imtasi sulaukus rezultatų. Apsisprendusiems dalyvauti programoje, paskiriame tinkamą laiką ir atliekame tyrimus“, – teigia D. Cibulskas, tačiau apgailestauja, kad tik nedidelė dalis pacientų linkusi tuo pasinaudoti. Praėjusiais metais PSDF prevencinių programų įgyvendinimui skyrė beveik 35 mln. litų, tačiau iš jų panaudoti tik 22,4 mln. litų. Sergamumas gimdos kaklelio ir prostatos vėžiu Lietuvoje yra didžiausias, tačiau išnaudota tik mažiau negu pusė gimdos kaklelio piktybinių navikų ir ankstyvajai prostatos vėžio diagnostikai skirtų lėšų. Šnipiškių medicinos centro duomenimis, praėjusiais metais nemokamus tyrimus dėl gimdos kaklelio turėjo galimybę atlikti 100 medicinos centro pacienčių, tačiau ja pasinaudojo vos 12.
„Gyventojai gauna per mažai informacijos apie prevencijos naudą. Žiniasklaidoje turėtų būti aktyviau kalbama apie tyrimus, kuriuos būtina atlikti, norint diagnozuoti ligą. Tik nedaugelis žino, kad dalyvauti programoje galima kartą per kelis metus. Po kelių metų tyrimai turi būti kartojami, tik taip galima pastebėti pakitimus, kurie signalizuoja apie pirmuosius prasidedančios ligos simptomus“, – teigia gydytojas. Anot jo, didelę reikšmę turi ir žmonių baimė, todėl labai svarbus artimųjų palaikymas. „Vyras turi rūpintis žmonos sveikata ir raginti ją pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties vėžio. Tuo tarpu žmona turi atsakyti tuo pačiu: vyrai dažnai nepriima pagalbos, nes jiems tai silpnybės išraiška. Tačiau silpnas yra ne tas, kuris ieško pagalbos, bet kuris jos nepriima. Juk sirgdami kenkiame ne tik sau, bet ir savo artimiesiems“, – teigia D. Cibulskas. Jis viliasi, kad pamažu užaugs karta, kuri supras, kaip yra svarbu pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata.
Mirštama dėl nesveiko gyvenimo būdo
Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 m. Lietuvoje mirė 42,1 tūkst. šalies gyventojų. 2009 m. pagrindine mirties priežastimi buvo kraujotakos sistemos ligos, nuo kurių mirė daugiau negu 23 tūkst. gyventojų. „Netinkama mityba, mažas judėjimas, alkoholio vartojimas, intensyvus rūkymas turi labai daug neigiamos įtakos kraujotakos sistemos veiklai. Baugina tai, kad sergamumas šiomis ligomis vis didesnis jaunų žmonių tarpe. Tą pastebime ir savo praktikoje“, – teigia D. Cibulskas. Anot jo, tam įtakos turi ir paveldimumas. Antrą vietą pagal mirties priežastį užima piktybiniai navikai. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, 2009 metais užregistruota daugiau negu 16,5 tūkst. vėžinių susirgimų atvejų, nuo kurių mirė 8 tūkst. šalies gyventojų.
Kad vėžys dažnam lietuviui yra neįveikiamas, lemia pavėluota jo diagnozė. Remiantis Vilniaus universiteto Onkologijos instituto 2009 m. statistika, didžiausias procentas buvo sergančiųjų antrosios – 30,8%, beveik 20% – trečiosios stadijos vėžiu. Lengviausia ir dažniausiai išgydoma forma – pirmosios stadijos 2009 m. sudarė mažiausią sergančiųjų vėžiu procentą – 15,5%. „Taikant efektyvų gydymą, ankstyvosios stadijos vėžys yra išgydomas. Didžiausia problema, kad vėžys diagnozuojamas per vėlai, kai jis pasklinda po visą organizmą, jame sukeldamas daug neigiamų reakcijų, dėl kurių atsiranda įvairių komplikacijų. Gaila, tačiau per vėlai pastebėtas vėžys labai dažnai baigiasi mirtimi“, – su liūdna situacija supažindina D. Cibulskas. Jis primena, kad rūpintis sveikata niekada ne per vėlu, bet geriausia tai pradėti daryti jau šiandien.
