1997 metais priimta Otavos konvencija dėl priešpėstinių minų naudojimo draudžia ją pasirašiusioms šalims kaupti ar naudoti priešpėstines minas, kurios gali slypėti metų metus ir, kaip yra žinoma, yra sukėlusios didelių kančių civiliams buvusiose konfliktų zonose tokiose šalyse kaip Kambodža, Angola ir Bosnija ir Hercegovina.
Lenkija, kuri 2012-aisiais ratifikavo Otavos konvenciją ir 2016-aisiais užbaigė savo priešpėstinių minų atsargų sunaikinimą, penktadienį oficialiai pasitraukė iš sutarties ir teigia planuojanti atnaujinti šių ginklų gamybą.
„Šios minos yra vienas svarbiausių gynybos struktūros elementų, kurį statome rytiniame NATO flange, Lenkijoje, pasienyje su Rusija šiaurėje ir su Baltarusija rytuose“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis.
Jis teigė, kad Lenkija turi gintis nuo Rusijos, turinčios „labai agresyvių ketinimų savo kaimynų atžvilgiu“. Rusija niekada nebuvo įsipareigojusi laikytis Tarptautinės sausumos minų uždraudimo sutarties.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios šalis iš naujo įvertino savo dalyvavimą tarptautinėje sutartyje. Pernai Lenkija prisijungė prie Suomijos, trijų Baltijos valstybių bei Ukrainos, kurios paskelbė apie pasitraukimą iš Otavos konvencijos.
Rusija yra viena iš beveik trijų dešimčių šalių, kurios, kaip ir Jungtinės Valstijos, niekada neprisijungė prie Otavos konvencijos.
Lenkai gamins savo minas
P. Zalewskis sakė, kad Lenkija pradės gaminti tiek priešpėstines, tiek prieštankines sausumos minas, pridurdamas, kad vyriausybė bendradarbiaus su Lenkijos gamintojais. Jis teigė, kad Lenkija siekia savarankiškumo.
Sausumos minos yra sprogstamieji ginklai, kurie dedami ant žemės arba po žeme ir sprogsta, kai ant jų užlipa žmogus arba per jas pervažiuoja transporto priemonė. Otavos konvencija nedraudžia prieštankinių minų, kurios sukurtos taip, kad nesprogtų dėl žmogaus svorio.
Lenkų ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį teigė, kad Lenkija netrukus turės galimybę per 48 val. grėsmės atveju užminuoti savo rytines sienas.
Tai jis pareiškė po lenkų įmonės „Belma S.A.“ ir karinių tyrimų instituto pagamintos bepilotės transporto priemonės „Bluszcz“, skirtos prieštankinėms minoms platinti, demonstravimo.
Atsižvelgiant į šalies rytinių sienų ilgį, anot jo, sausumos minų reikės daug.
Lenkija planuoja paruošti minų atsargas kaip dalį vadinamojo „Rytų skydo“ – įtvirtinimų sistemos, kurią Lenkija nuo 2024 metų stato prie sienų su Baltarusija ir Rusija, teigė P. Zalewskis.
Tačiau jis teigė, kad Lenkija dislokuos minas prie savo sienų tik „kai iškils reali Rusijos agresijos grėsmė“.
„Mes labai gerbiame savo teritoriją ir nenorime jos atimti iš kasdienio Lenkijos piliečių naudojimo“, – sakė P. Zalewskis.
Žmogaus teisių gynimo grupės pasmerkė bandymus pasitraukti iš Otavos konvencijos, teigdamos, kad priešpėstinės minos yra pernelyg pavojingos civiliams gyventojams.
Tačiau P. Zalewskis atsakė, kad šalis siekia pusiausvyros, kaupdama minas, nebent šaliai grėstų užpuolimas.
„Mes nesame agresyvi šalis, bet turime panaudoti visas priemones, kad atgrasytume Rusiją“, – sakė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
