Gegužės 25–31 dienomis vidutinė didmeninė jos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 24 proc. iki 69 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 37 eurai.
„Litgrid“: išaugus elektros iš vėjo gamybai jos kaina per savaitę mažėjo 24 proc.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, kad per savaitę vietos gamyba augo daugiau nei trečdaliu, o Lietuvoje pagaminta 111 proc. šalies poreikio.
„Dėl didelės vietos generacijos padidėjo ir eksporto kiekiai per tarpsistemines jungtis – eksportuota 48 procentais daugiau nei ankstesnę savaitę. Net 50 procentų viso eksporto buvo nukreipta į Švedijos ketvirtąją zoną, kur vidutinė elektros kaina jau šešias savaites iš eilės išlieka didesnė nei Lietuvoje“, – pranešime teigė D. Šikšnys.
Vietos elektrinės užtikrino 111 proc. poreikio, jos pagamino 257 GWh elektros – 35 proc. daugiau nei prieš savaitę (190 GWh): vėjo elektrinių gamyba augo 59 proc. iki 116 GWh, saulės – 26 proc. iki 92 GWh. Šiluminės jėgainės pagamino 20 GWh, hidroelektrinės – 18 GWh, o kitos elektrinės – 11 GWh.
Vėjo elektrinės gamino 45 proc. visos pagamintos energijos, saulės – 36 proc., šiluminės – 8 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 4 procentus.
Elektros suvartojimas šalyje per savaitę augo 2 proc. iki 231 gigavatvalandės (GWh).
Elektros importas mažėjo 34 proc. iki 70 GWh: 64 proc. importuota iš Latvijos, 25 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 11 proc. – iš Lenkijos. Lietuvos eksportas augo 48 proc. iki 100 GWh: 50 proc. eksporto nukreipta į Švediją, 26 proc. – į Latviją, o likę 24 proc. – į Lenkiją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 69 proc. Lenkijos kryptimi ir 28 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 43 proc. Švedijos kryptimi ir 15 proc. Lietuvos kryptimi.
