Šalies vadovės nurodymai biudžetą karpančiam premjerui, anot specialistų, verčia abejoti jos kompetencija, rašo "Balsas.lt savaitė".
Neleisiu, nekirpkite, nedidinkite
„Sodros“ įmokų kelti neleisiu. Sugalvokite, kaip kompensuoti sumažintas pensijas ateityje. Kol kas nekirpkite pinigų mamoms. Šiukštu nepadidinkite biudžeto deficito, priešingu atveju jo nepasirašysiu.
Dalį šių prezidentės Dalios Grybauskaitės reikalavimų premjeras Andrius Kubilius jau patenkino, tačiau dėl pensijų kompensacijų tarė griežtai „ne“.
„Panašu į populistinį siūlymą, nes finansinio ir ekonominio pagrindo kol kas tam nėra. Tokie teiginiai verčia abejoti prezidentės profesine kompetencija“, − S. Daukanto aikštėje gimusią idėją sugalvoti, kaip sumažintas pensijas kompensuoti ateityje, įvertino nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.
Užmiršta dirbančius žmones
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius ekonomistės išsilavinimą turinčiai D. Grybauskaitei primena, kad pensijos mokamos iš visų dirbančių žmonių sumokėtų mokesčių. Be to, teisininkui nesuprantama, kodėl šalies vadovė išskiria tik pensininkus.
„Kur teisingumo argumentai? Vieniems − kompensuoti, kitiems − ne. Kodėl niekas nekalba apie krizės laikotarpiu pakeltų mokesčių kompensavimą? Niekas nekalba, kad būtų vykdomas kompensavimas iš ko nors. Toks požiūris mažų mažiausiai nesubalansuotas“, − tvirtino liberalų atstovas Vyriausybėje R. Šimašius.
Ginasi teismo nutarimais
Į kampą varomas A. Kubilius ir jo Vyriausybė nuo D. Grybauskaitės nurodymų nusprendė gintis Konstitucinio Teismo (KT) nutarimais, kurie krizės metu sumažinti pensijas leidžia ir jokio kompensavimo ateityje nenumato. Tiesa, KT savo nutarime atkreipė dėmesį, kad toks veiksmas turi būti laikinas ir proporcingas.
A. Kubiliaus Vyriausybė KT nutarimų analizę išsiuntė ir D. Grybauskaitei, be to, pridūrė, kad pensijos nėra asmens nuosavybė.
„Jeigu laikysimės požiūrio, kad pensija yra nuosavybė, kyla klausimas, kodėl po 1996 metų paskirta pensija paskui augo, nes nuosavybė turi nesikeisti, − kalbėjo premjeras. − Kai pradėsime bristi iš krizės, socialinės išmokos turės būti atkurtos greičiau negu kitos išmokos. Štai kaip suprantu kompensavimą.“
Lietuvą smaugia skolos
„Tai skolinkimės ir mokėkime? − klausė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. − Vien šiais metais 5 milijardai litų pasiskolinta kitų metų „Sodros“ biudžeto deficitui dengti, o jei yra mintis jį dar padidinti...“
Pasak I. Šimonytės, apie jokį kompensavimą kol kas nė galvoti negalima, nes Lietuva tiek pasiskolino ir dar pasiskolins, kad apie ką nors kita, išskyrus skolų grąžinimą, negalima nė galvoti.
Finansų ministrės teigimu, sumažintos pensijos, tiek dirbančių žmonių, tiek senatvės, nacionalinį biudžetą palengvina beveik 700 mln. litų per metus. „Mes juk kalbame ne apie litų dydį, o apie išmoką, kuri priklauso nuo to, kiek mokesčių sumokama“, − pabrėžė ji.
Konstitucijoje įtvirtintų teisėtų lūkesčių principą, kuriuo remiasi opozicija, tvirtindama, kad pensijas kompensuoti reikia, ji supranta labai paprastai: „Jei valstybė neturi galimybių mokėti konkrečią sumą, turi mokėti tiek, kiek gali.“
Gyvena viltimi
"Gal vis dėlto sulauksime kokių nors siūlymų ne tik iš Vyriausybės, bet ir iš prezidentūros", - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Jis tik šypteli, paklaustas, ar iš šalies vadovės lūpų nuskambėję pasiūlymai nėra pigus populizmas ir primena, jog krizės metu "labai svarbu suvokti ir asmeninę, ir institucinę atsakomybę, nes biudžeto patvirtinimas yra labai svarbus".
"Tikiu teisininkais, kurie savo parašu patvirtina, kad kompensavimas nėra privalomas pagal KT doktriną. Tikiu finansų ministerijos vadovais ir specialistais, kad didesnių valstybės įsipareigojimų didinimas - tik deficito auginimas. Tikiu ir prezidente, kuri sako, kad didesnio deficito, kai kalbam apie nacionalinį biudžetą: ir valstybės, ir "Sodros", neturi būti, nes tai būtų nelogiška", - praėjusią savaitę kalbėjo jis.
Kur pasiūlymai?
Nepriklausomas finansų analitikas S. Jakeliūnas įsitikinęs, kad D. Grybauskaitė, pažėrusi kritikos ir pasiūliusi įtvirtinti pensijų kompensavimo ateityje principą, turėjo pateikti ir kokius nors siūlymus.
"Tokie niekuo nepagrįsti teiginiai ir verčia suabejoti jos kompetencija. Reikia galvoti, ar šiuo metu apskritai apie tai galime kalbėti?", - sako jis ir siūlo pagalvoti apie didžiules Lietuvos skolas.
Specialistui sunku įsivaizduoti, kaip toks pasiūlymas apskritai galėtų atrodyti. "Kol kas apie tai kalbėti galima tik kaip apie politinį pasvarstymą skirtą tik žmonėms nuraminti", - S. Jakeliūnas nelinkęs tikėti D. Grybauskaitės kalbomis.
Paaiškins, bet vėliau
Solveiga Cirtautienė, vyriausioji prezidentės patarėja teisės klausimais, praėjusią savaitę "Balsas.lt" tikino, jog galimas pensijų kompensavimo mechanizmas prezidentūroje aptartas įvairiais aspektais: ir teisiniu, ir ekonominiu, ir socialiniu. Esą prezidentei buvo pateikta išsami šios teisinės galimybės analizė.
„Mes peržvelgėme visus KT nutarimus, kuriuose kalbėta apie atlyginimų mažinimą krizės atvejais ir pan. Matome teisės aktuose tokias galimybes: ir pačioje Lietuvos teisinėje sistemoje, ir KT doktrinoje, taip pat remiamės kitų šalių patirtimi“, - dėstė patarėja.
Vis dėlto, pasak S. Cirtautienės, detalesnio paaiškinimo iš prezidentūros galima tikėtis tik tada, kai Seimas priims galutinį „Sodros“ biudžeto variantą.
„Pasitarime su prezidente ir patarėjais nuspręsta, kad jos politinio sprendimo nekomentuosime. Tą darysime, kai biudžetas iš Seimo pasieks prezidentūrą, - aiškino S. Cirtautienė, - Jei nepasirašo biudžeto, veto tekste turi būti išdėstyti motyvai. Tada, manau, ir bus viskas paaiškinta“.
