Šiandien 30-ies Jogailė su tv3.lt skaitytojais sutiko pasidalinti savo prisminimais ir asmeninio gyvenimo detalėmis šiandien. „Laikas skriete praskriejo, aš net nepastebėjau tų dvylikos metų...“, – besišypsodama sakė ji.
Jogaile, kodėl nusprendei dalyvauti realybės šou „Dangus 2“?
Tai buvo pirmasis mano rimtas ir drąsus žingsnis, kurį žengiau. Kai patekau, galvojau, kad galiu kalnus nuversti ir čia yra mano šlovės akimirka. Mokiausi dar 11-oje klasėje ir vedina vien jaunatviško entuziazmo kovojau prieš visus, kurie sakė, kad esu per jauna tokiam šou. Buvo, kas sakė, kad mokslai nukentės, o aš tik norėjau įrodyti, kad esu suaugusi ir galiu pati nuspręsti kas man geriau.
Kaip prisimeni šią patirtį? Kas labiausiai įstrigo atminty?
Visą šou prisimenu, kaip pirmą savo prisvilusį blyną. Pamenu, repetavome prieš savaitės pasirodymą ir vienas iš mokytojų buvo Steponas Januška. Jis manęs paklausė, kaip man sekasi dainuoti, aš atsakiau, kad jaudulys „atima“ iš manęs 75 procentus manęs pačios ir aš negaliu jo suvaldyti. Pamenu, jis man tąkart atsakė, kad jaudulys gali imti tik 25 procentus. Tai buvo tarsi tokia matematinė trupmena, kurioje mano lygtis buvo sprendžiama su minuso ženklu, o reikėjo teigiamo sprendimo, tarsi rodiklis man, kaip turi jaustis atlikėjas. Bet tuo metu man tai nebuvo įkandama. Tarsi labai noriu, bet ir bijau, o bijodavau labiau nei norėjau...
Muzikinis kelias tik su „Dangumi“ neapsiribojo – dalyvavai ir „Chorų karuose“. Ar vis dar dainuoji?
O, taip, dainavimas iš mano gyvenimo niekur nedingo. Kaip prieš tai ir minėjau dėl jaudulio – sunkiu darbu su pačia savimi man pavyko tai įgyvendinti. Sakyčiau, net viršijau savo pačios lūkesčius. Dabar į sceną žengiu su dideliu noriu ir tuo geruoju jauduliu, tokiu kuris apima prieš gaunat naujos mašinos raktelius. Dainuoju įvairiuose renginiuose, kartais esu pritariančioji vokalistė. Myliu dainavimą ir pagaliau atradau save jame.
Kuo šiuo metu užsiimi?
Na, aš dabar tokiam etape, kai noriu išbandyti daug skirtingų veiklų: užsiimu rankdarbiais, turėjau savo e-parduotuvę, tačiau dėl laiko stygiaus negalėjau ja deramai rūpintis, tad teko perduoti į kitas rankas. Sportuoju, net bandžiau dirbti pavėžėja – kas buvo visai geras galvos „pravėdinimas“ po dienos darbų. Pasinėriau į dainų kūrybą ir, tikiuosi, greitu metu išleisti pirmąjį savo autorinį kūrinį. Taip pat planuoju lankyti siuvimo kursus! Pradėjau propaguoti sveiką gyvenimo būdą... Esant galimybei, prisidedu prie „Maltiečių sriubos“ akcijos, be proto mėgstu gaminti, na ir kas be ko turiu dar ir kasdienį savo darbą, į kurį tikrai einu su didžiule šypsena veide. Dirbu su inžinierinių sistemų projektavimu ir priežiūra. Pradėjau save mylėti ir leidžiu sau gyventi laimingai.
Kaip atrodo asmeninis tavo gyvenimas?
Mano asmeninis gyvenimas labai spalvotas – turbūt visomis vaivorykštės spalvomis nutapytas... Tačiau esu laiminga, nes turiu mylimą žmogų šalia savęs, su kuriuo jaučiuosi ne tik kaip su vaikinu, tačiau ir draugu, patarėju, partneriu. Kol kas šeimos dar nesukūrėme, tačiau niekada negali žinoti...
