„Kalbant apie alternatyvią energiją ir alternatyvius šaltinius, įskaitant suskystintąsias gamtines dujas ir momentines biržas, tai ateina su rizika, su aukštomis kainomis, tad mums reikia surasti balansą tarp kainos ir stabilumo. (...) Europai alternatyvios dujos būtų brangesnės, situacija būtų ne tokia stabili ir saulės, vėjo, vandens energija yra brangesnė nei Rusijos dujos. (...) Politikai turi kalbėtis su žmonėmis, kodėl jie moka brangiau, o ne pigiau“, – diskusijoje Davose sakė A. Dvorkovičius.
Į šias jo pastabas sureagavusi D. Grybauskaitė atkirto, kad brangiau už dujas mokama, nes Rusija „Gazprom“ naudoja kaip politinio spaudimo priemonę.
„Mes būtume laimingi, jei turėtume patikimą dujų šaltinį Europai, bet mūsų istorinė patirtis aiškiai sako, kad energetikos kainos bent jau iš monopolijų, iš „Gazprom“, visad buvo naudojamos nepatikimai. Bent jau Lietuva visad už dujas mokėjo 30 proc. brangiau nei Vokietija pastaraisiais metais. Ir tai buvo naudojama kaip politinis spaudimas ir politinis įrankis. Tad žvelgiant taip, patikimumas visiškai įeina į kainą ir mes galime paaiškinti savo žmonėms, kodėl mūsų dujų terminalas pavadintas „Independence“ („Nepriklausomybė“)“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Lietuvos pareigūnai ne kartą kaltino Rusiją naudojant dujų tiekimą kaip spaudimo priemonę. Šiemet komercinę veiklą pradėjęs suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje užtikrino pirmąją alternatyvą „Gazprom“ Baltijos šalyse. Šiemet Lietuva iš Norvegijos „Statoil“ planuoja importuoti apie penktadalį dujų, o kitas toliau pirks iš „Gazprom“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
