Varėnos rajone, Dainavos krašte, sodybą turinti Daina Bilevičiūtė savo bičiuliams iškilmingai pranešė: “Jau dygsta baravykai!” Ir pati išsitraukusi krepšį nužygiavo į mišką. O ten...
Jau pirmoji baravykų “žvalgyba” buvo labai sėkminga. “Išėjome į mišką su drauge. Tai aš per dieną radau, rodos, 128 baravykus, ji irgi panašiai, kartu suskaičiavome - 240 vienetų”, - džiaugiasi D.Bilevičiūtė.
Surastų šilbaravykių, raudonviršių dainininkė nė nebeskaičiuoja. “O kalpokų auga tiek, kad būtų galima dalgiu šienauti, - juokiasi ji. - Bet jau stengiuosi juos praeiti, nors žinau, kad tai labai geri, skanūs grybai. Bet visgi karaliauja baravykai. Po 2, 3, 5 kiša galvutes iš samanų. Gražu kaip paveiksliukuose. Reikėtų imti į mišką fotoaparatą...”
Surinktas gėrybes ji džiovina. “Darau tai labai moderniai ir tuo labai džiaugiuosi. Pirkau nuostabų aparatą (yra toks lenkiškas išmislas), jis tinkamas ne tik grybams, bet ir uogoms džiovinti. Išbandžiau ir su baravykais, ir su svarainiais - pasaka”, - šypsosi Daina.
Dalį grybų ji pasterizuoja. “Suverti į keptuvę, palauki, kol išleis savas sultis, tada iškart išjungi ugnį, sudedi grybus į stiklainį, pabarstai druskytės, įdedi šiek tiek prieskonių, uždarai ir statai į puodą su virintu vandeniu, valandą verdi, - moko D.Bilevičiūtė. - Išeina toks lyg pusfabrikatis. Be jokių marinatų grybai iki pat žiemos gali stovėti. Atsidarysi vėliau stiklainį - pasikepinsi grybukus su lašinukais, svogūniukais, grietine arba patieksi prie silkės, bulvių, - labai skanu.”
Dainai grybauti niekada nepabos: “Aš naktimis sapnuoju baravykus. Čia jau kaip liga. Ar kaip darbas: mes išeiname grybauti visai dienai - nuo 7-ių ryto iki 6-ių vakaro, su valandos pertrauka. Bet malonumas toks didelis, kad net nepavargsti”.
Jurga KLIMAITĖ-RIEBLING
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
