„60,6 tūkstančių eurų vertės turtas nebūtų apmokestinamas Vilniaus savivaldybės atveju, tačiau Akmenės savivaldybės atveju mokestį savininkas turėtų mokėti, todėl kad mokestinė našta (...) būtų susiejama su tam tikrais savivaldybės lygmens parametrais – turto mediana, dėl to šalies mastu būtų nukrypstama nuo horizontalaus teisingumo“, – bendrame Seimo Socialinių reikalų bei Biudžeto ir finansų komitetų posėdyje trečiadienį sakė A. Dabušinskas, pristatęs LB išvadas dėl Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos.
„Mokesčio modelis prasilenkia, neatitinka tokių dviejų kertinių geros mokesčių sistemos principų: horizontaliojo ir vertikaliojo principų, jų būtų prisilaikoma savivaldybių lygmeniu, bet ne šalies mastu“, – pridūrė jis.
Centrinio banko atstovo teigimu, pagal vertikalųjį principą didesni mokesčiai taikomi didesnės vertės turtui.
„Nukrypstama nuo šio principo: 90 tūkstančių NT vertės atvejų Vilniuje mokesčių mokėti nereikėtų, Akmenės rajone keturis kartus mažesnės vertės turtas, bet mokėti reikėtų“, – sakė A. Dabušinskas.
LB skaičiavimu, naujas NT mokestis paliestų maždaug 400 tūkst. gyventojų, kai dabar jis taikomas apie 16 tūkst. savininkų: „Vidutiniškai mokestis sudarytų (...) apie 16,5 euro“.
Vyriausybės siūlymu būstui, kurio vertė siekia 1–2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), būtų taikomas 0,06 proc. mokesčio tarifas, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 procento.
Vyriausybė teigia, kad šio mokesčio pusė šalies gyventojų nemokėtų, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai 14 eurų per metus.
