D.Norkui prokuratūra siūlė skirti pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat 13 tūkst. 181 eurų baudą bei išieškoti daugiau nei 26 tūkst. eurų, kurie galėjo būti sumokėti kaip kyšis.
„Nuosprendyje pažymima, kad išteisinami nepadarius veikų, kuriomis buvo kaltinami. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistos Operatyvinio veiklos įstatymo nuostatos, slaptus veiksmus reglamentuojančios Baudžiamojo kodekso nuostatos, nurodytas ne tas faktinis pagrindas, dėl kurio galima atlikti slaptus veiksmus, faktiniai bylos duomenys yra prieštaringi, todėl jais negalima remtis“, - BNS sakė teismo atstovė spaudai Vaida Bytautė.
Nuosprendis nėra galutinis ir per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Buvusiam įmonės pardavimo ir rinkodaros direktoriui Nerijui Laurinaičiui, buvusiam gamybos padalinio vadovui Vytautui Kisieliui ir plėtros direktoriui Linui Didrikui prokuratūra siūlė skirti baudas po 7 tūkst. 532 eurus.
Stengtasi sudaryti palankias sąlygas
Tuometinio „Vilniaus vandenų“ vadovo patarėjui viešųjų pirkimų klausimais Sauliui Lukošiui siūlyta skirti 5649 eurų baudą, bendrovės „Lukoil Baltija“ tiekimo ir didmeninės prekybos direktoriui Raimundui Dabravalskiui taip pat siūloma skirti tūkstantinę baudą.
S.Lukošius kaltinamas padėjęs tuometiniam generaliniam direktoriui D.Norkui susitarti dėl kyšio priėmimo iš R.Dabravalskio už neteisėtą veikimą bendrovės „Lukoil Baltija“ naudai organizuojant ir vykdant viešojo pirkimo konkursą.
Įtariama, kad stengtasi sudaryti įmonei „Lukoil Baltija“ palankias konkurso sąlygas.
Prokuratūros kaltinamajame akte rašoma, kad kad D.Norkus, būdamas „Vilniaus vandenų“ generaliniu direktoriumi, veikdamas su buvusiu pardavimo ir rinkodaros direktoriumi N.Laurinaičiu, dabartiniu gamybos padalinio vadovu Vytautu Kisieliumi ir plėtros bei pardavimų direktoriaus pavaduotojo pareigas dabar einančiu Linu Didriku, reikalavo duoti kyšį.
Bylos duomenimis, 2009 metų spalio 16 dieną „Vilniaus vandenų“ būstinėje kabinete vykstant pokalbiui su įmonės „Viltekta“ atstovu dėl projektavimo paslaugų pirkimo, „Vilniaus vandenų“ vadovai pareikalavo nupirkti jiems trijų dienų poilsines keliones į Turkiją ar Jungtinius Arabų Emyratus.
Veikė savanaudiškai
Kaip teisme yra sakęs „Viltektos“ vadovas architektas Tomas Segalis, po tokių užuominų apie neteisėtą reikalavimą jam dingo noras pasirašyti sutartį su „Vilniaus vandenimis“ ir jis nesiekė sutarties pasirašymo.
„Nuperki mums visiems kelionę, mes nuvažiuojame, pailsime, mes važiuojame išgerti alaus trims dienoms“, - specialiųjų tarnybų slapta užfiksuotus „Vilniaus vandenų“ darbuotojų pokalbių įrašus yra skelbęs prokuroras Giedrius Tarasevičius.
„Visi kaltinamieji veikė savanaudiškai, jie žinojo, ko reikalauja. Kelionės reikalaujama didesnę dalį pokalbio, grasinant atsisakyti įmonės paslaugų ateityje“, - yra sakęs prokuroras.
Bendrovės generalinis direktorius D.Norkus taip pat kaltintas kyšio reikalavimu iš kitos bendrovės, teikusios paslaugas „Vilniaus vandenims“, direktoriaus už tai, kad minėtai bendrovei būtų grąžinti uždelsti „Vilniaus vandenų“ šimtatūkstantiniai įsiskolinimai už suteiktas paslaugas.
Šioje byloje minimi Rolandas ir Antanas Čijunčikai yra giminaičiai - R.Čijučinkas yra A.Čijunčiko sūnėnas. R.Čijunčikas žadėjo padėti dėdei spręsti problemas, nes „Vilniaus vandenys“ delsė atsiskaityti su dėdės įmonėje už atliktus darbus. R.Čijunčikas anksčiau buvo pažįstamas su D.Norkumi ir tikėjosi, kad sena pažintis padės išspręsti problemą. A.Čijunčikas sakė, kad iš pradžių pinigus „Vilniaus vandenų“ atstovams davė per sūnėną, vėliau mokėjo pats. Manoma, kad Utenoje veikusos įmonės vadovas sumokėjo apie 90 tūkst. litų kyšių (daugiau nei 26 tūkst. eurų) ir dėl šių pinigų byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį.
Ši byla teismui perduota dar 2013 metais.
