Pasak analitikų, nors gyvenamųjų būstų rinka Baltijos šalyse vėsta, Rygoje ir Taline vasarą susiklosčiusi situacija Lietuvoje gali ir nepasikartoti.
„Lietuvos žinių“ teigimu, „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto analitikai sako, kad gyvenamųjų būstų bumas baigėsi ir rinka pradeda vėsti. Vienas iš rinkos atvėsimo ženklų - sumažėjusi naujos statybos butų pasiūla. Vilniuje ir Taline 2008 metais planuojama pastatyti mažiau gyvenamųjų būstų nei 2007 metais, o Rygoje pasiūla turėtų būti 3 proc. didesnė nei pernai. Ankstesniaisiais metais Baltijos valstybėse būsto pasiūla didėdavo po 30-40 proc. kasmet. Taline vietoj planuotų 4500 butų šiemet turėtų būti pastatyta ne daugiau nei 2700 butų. Vilniuje rinkai žadama pateikti apie 6000 butų, tačiau dėl sumažėjusios paklausos būstui ir griežtesnių finansavimo sąlygų ne visus projektus gali būti suspėta įgyvendinti laiku. Rinkos analitikai prognozuoja, kad 2009-2010 metams suplanuotų dalis projektų gali būti net nepradėti statyti. Analitikų manymu, tai reikštų, kad pasirinkimo galimybės naujos statybos butų rinkoje potencialiems pirkėjams nėra jau tokios didelės, kaip gali pasirodyti, juo labiau kad apie 60 proc. butų iš pastatų, kuriuos šiais metais numatoma baigti statyti, jau yra rezervuoti arba nupirkti.
Kaip teigia analitikai, naujos statybos butų kainos Vilniuje ir Rygoje šiuo metu yra panašios, o Taline - 5-10 proc. mažesnės nei minėtose sostinėse.
Analitikai sako, kad Vilniuje miegamuosiuose rajonuose senos statybos butų kainos yra vidutiniškai 10 proc. aukštesnės nei Rygoje ar Taline. Tai esą dėsninga - 2007 metų antrąjį pusmetį Rygoje ir Taline būsto kainos krito 6-10 proc., Vilniuje per tą patį laikotarpį kainos pakilo 4 procentais. „Galima patvirtinti faktą, kad antrąjį 2007 metų pusmetį Lietuvos ir Estijos su Latvija būsto pardavimo rinkos judėjo skirtingomis kryptimis“, - teigiama išplatintame „Ober-Haus“ pranešime.
Lemia ne tik ekonominė padėtis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis siūlo atkreipti dėmesį, kad NT rinkoje pirkėjų elgesį nulemia ne vienas veiksnys, bet šių veiksnių visuma. Tarkime, praėjusių metų antroje pusėje Taline ir Rygoje įsibėgėjusi būsto paklausa sustojo dėl sugriežtintų bankų paskolų sąlygų, žinių apie numatomą nemenką infliacijos lygį, didėjančių paskolų palūkanų, dėl tuo laiku planuoto naujos statybos būsto pasiūlos pertekliaus. Reaguodami į minėtą situaciją potencialūs pirkėjai Rygoje ir Taline planus įsigyti būstą atidėjo ateičiai, taip sumažindami būsto paklausą, o mažėjanti paklausa prisidėjo prie krintančių būsto kainų.
Kainos skiriasi
Vis dėlto prognozuojama, kad Lietuvoje Estijos ir Latvijos scenarijus gali ir nepasikartoti. Esą Lietuvos gyventojų lūkesčiai ir rinkos aplinka neturėtų būti tokie niūrūs kaip minėtose šalyse. Spėjama, kad Europos centrinis bankas (ECB) dar šiais metais sumažins bazinę palūkanų normą (šiuo metu ECB palūkanos jau pasiekė aukščiausią ribą, o bankai vėl siūlo gana palankias sąlygas būsto paskoloms. Kitaip nei kitose Baltijos valstybių sostinėse, Vilniuje laiku buvo imta mažinti būsto pasiūlą, ir būsto perteklius rinkai negresia.
S.Vagonis sako, kad NT rinkos aktyvumui kartais didesnės įtakos už ekonominius veiksnius turi vartotojų lūkesčiai. Neseniai „Ober-Haus“ atlikta apklausa rodo, kad potencialiems pirkėjams už išaugusias palūkanų normas ir griežtesnes finansavimo sąlygas „baisesnė“ galimybė, kad ateityje kainos gali kristi ir taip būtų prarasta proga įsigyti būstą pigiau. Apsispręsti, ar pirkti būstą, klientams įtakos turi ir informacija apie Estijos ir Latvijos rinkas. „Tad galima teigti, kad artimiausia Lietuvos NT rinkos ateitis bus nulemta ne tiek realių gyventojų perkamosios galios pokyčių, kiek žmones pasiekiančios informacijos įtakos, rinkos lūkesčių ir nuotaikų“, - sako „Ober-Haus“ analitikai.
Ramūnas Liutkevičius
