Trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje bus svarstoma Ūkio ministerijos parengta Eksporto plėtros strategija 2009–2013 metams ir jos įgyvendinimo priemonių planas.
Pasak ūkio ministro Dainiaus Kreivio, tai vienas iš trijų kertinių dokumentų, kuriais remiantis bus įgyvendinama Lietuvos, kaip Šiaurės Europos paslaugų centro, vizija.
„Lietuviškų prekių ir paslaugų eksportas turi tapti šalies ilgalaikiu ekonomikos augimo varikliu“, - teigė D.Kreivys. Pasak ministro, tam būtina pertvarkyti eksporto struktūrą, ir tai yra pagrindinis uždavinys, keliamas eksporto strategijos iki 2013-ųjų priemonėms.
Šių metų pabaigoje, įsigaliojus ES Paslaugų direktyvai, nebeliks kliūčių teikti paslaugas ne savo šalies teritorijoje, todėl paslaugų rinka bus greičiausiai auganti rinka. Esminis kokybinis eksporto pokytis, kurio siekiama numatomomis priemonėmis – persiorientavimas į didelės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportą, pvz. inovatyvių paslaugų, tokių kaip IT ar medicinos paslaugos, praneša Ūkio ministerija.
„Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, sieksime, kad Lietuva taptų Šiaurės Europos paslaugų centru, todėl iki 2015 ženkliai pasikeis ir Lietuvos eksporto struktūra. Tuomet paslaugos turėtų sudaryti apie 50 proc. viso eksporto, 20 proc. – intelektinės paslaugos, 10 proc. – turizmas, likusius 20 proc. – kitos paslaugos“, – nurodė Ūkio ministerijos vadovas.
Preliminariais Statistikos departamento duomenimis, šiemet rugsėjį Lietuvos eksportas augo antrą mėnesį iš eilės ir, palyginti su rugpjūčiu, didėjo 8,7 proc. Rugpjūtį mėnesinis augimas sudarė 2 proc.
Užsienio prekybos deficitas šiemet per devynis mėnesius sudarė 3,7 mlrd. Lt ir buvo 73,5 proc. mažesnis nei 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu. Šiemet didžiausiomis Lietuvos eksporto partnerėmis yra Rusija (12,9 proc. viso eksporto), Latvija (10,2 proc.), Vokietija (9,6 proc.) ir Lenkija (7,2 proc.).
