Spalio 24 d., penktadienį, 16 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje rengiamos Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos išleisto albumo „Saulė Kisarauskienė“ sutiktuvės, kuriose dalyvaus pati tapytoja, grafikė Saulė Kisarauskienė, knygos tekstų autorė ir sudarytoja dailėtyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė ir projekto vadovė menotyrininkė Danutė Zovienė.
Žymiai, vyresnės kartos menininkei skirta monografija išsamiai atskleidžia Saulės Kisarauskienės kūrybą bei pasaulėjautą ir šį kartą atkeliauja į patį brangiausią, „iš nuslydusių metų rūko labiausiai šviečiantį“ gimtąjį Saulės miestą - Kauną.
Ši monografija – tai pirmasis naujosios Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos artseria knygų serijos "XX – XIX a. sandūros dailė" leidinys (projekto vadovė Danutė Zovienė, dailininkas Eugenijus Karpavičius). Leidinį rėmė Kultūros rėmimo fondas ir Vilniaus miesto savivaldybė. Dydžiu ir apimtimi ši knyga yra tarsi tarpinis leidinys: iliustracijų skaičiumi bei tekstų apimtimi ji solidesnė nei serijos “Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai” leidiniai, tačiau plonesnė nei didieji LDS leidyklos menininkų albumai.
Monografiją sudaro dvi stambesnės dalys – viena skirta Saulės Kisarauskienės grafikai ir tapybai, kita – “Tyliojo modernizmo puslapis: Saulės Aleškevičiūtės-Kisarauskienės byla“ - Eduardo Mieželaičio eilėraščių knygos „Autoportretas. Aviaeskizai“ (1962) iliustracijų sukūrimo istorijai. Pasak monografijos autorės Ramutės Rachlevičiūtės, jų „recepcijos atgarsiai periodinėje spaudoje, anuometiniame meniniame gyvenime, prašyte prašosi aptarti šį reikalą skyrium. Tuo labiau, kad užuominų apie tai, kaip savaime žinomą dalyką, vis pasirodo spaudoje“.
Kaip pastebi knygos autorė dailėtyrininkė R. Rachlevičiūtė, „žymi vyresniosios kartos kūrėja Saulė Kisarauskienė yra visiškai ne šiuolaikinė menininkė eliadiška prasme. Jos kūryba persmelkta amžinojo sugrįžimo mito ir laiko atšaukimo ilgesio. Iš pirmo žvilgsnio margoje jos kūrybos visumoje regime tų pačių motyvų metamorfozes, tačiau metams bėgant grafikos lakštuose įsismelkia kintanti savimonė ir patirtis. Menininkės kūriniuose nėra žanrinio, rūšinio ar techninio apibrėžtumo. Saulė Kisarauskienė gyvena savam laike ir kuria savo istoriją ne šiuolaikiniame laike.“
