„Mes turime pripažinti – Baltijos jūra yra mūsų atsakomybė. Privalome imtis iniciatyvos ir veikti bendradarbiaudami su sąjungininkais“, – konferencijoje Taline kalbėjo ministras Budrys.
Šią savaitę Estijos karinės jūrų pajėgos bandė sustabdyti tanklaivį „Jaguar“, kuris per tarptautinius Suomijos įlankos vandenis plaukė į Primorsko uostą. Šis laivas, spėjama, priklauso Rusijos šešėliniam laivynui. Reaguodami į Estijos karinių pajėgų veiksmus rusai pasiuntė savo naikintuvą.
Tokie veiksmai, pasak ministro, rodo Rusijos pasirengimą naudoti karinę jėgą net ir civilių laivų apsaugai, kas stipriai padidina regiono įtampos lygį, todėl būtina išplėsti NATO misiją Baltijos jūroje.
„Turime ne tik tęsti NATO misiją Baltijos jūroje – „Baltic Sentry“ – bet ir ją išplėsti. Didėjanti šešėlinio laivyno veikla reiškia ir didesnę karinę riziką“, – sakė K. Budrys.
Diskusijoje dalyvavęs ministras išskyrė tris pagrindinius iššūkius – šešėliną laivyną, kuriuo vengdama sankcijų Rusija gabena naftą, neaiškų tarptautinės jūrų teisės taikymą, kuris trukdo efektyviai užtikrinti Baltijos jūros saugumą, bei didėjantį Rusijos aktyvumą Baltijos jūroje, kurį liudija ir pastarasis incidentas Estijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Pasak K. Budrio, dauguma šešėlinio laivyno tanklaivių neturi tinkamos registracijos, draudimo ar kvalifikuotų įgulų, o tai kelia didelį pavojų tiek aplinkai, tiek jūrinei infrastruktūrai.
„Turime ne tik išplėsti sankcionuotų laivų sąrašą, bet ir suvienodinti sankcijų taikymą tarp ES, JAV ir Jungtinės Karalystės. Šiuo metu mažiau nei pusė sankcionuotų laivų yra sankcionuoti visų šių trijų jurisdikcijų – tai silpnoji vieta, kurią išnaudoja Rusija“, – sakė ministras.
„Jei tarptautinė teisė leidžia mums veikti – turime tai aiškiai apibrėžti ir taikyti. Nežinomybė tik skatina pažeidėjus elgtis drąsiau“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad K. Budrys Estijoje su kitais Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) užsienio reikalų ministrais pasirašė susitarimo memorandumą dėl kritinės povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugos.
BJVT užsienio ministrų pasirašytame memorandume dešimties regiono valstybių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos ir Vokietijos, vyriausybių lygmeniu susitarta dėl bendradarbiavimo ir sutelktų veiksmų povandeninės kritinės infrastruktūros apsaugai ir atsparumui didinti.
URM teigimu, šis susitarimas papildys ir sustiprins jau egzistuojančias iniciatyvas, tarp jų 2024 m. Vilniuje pasirašytą energetikos ministrų deklaraciją, Šiaurės jūros infrastruktūros apsaugos deklaraciją, Suomijos ir Estijos dvišalį susitarimą dėl infrastruktūros apsaugos bei Europos Komisijos veiksmo planą dėl kabelių saugumo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
