„Nėra nieko geresnio, kaip draugams keliauti po platųjį pasaulį!“ – tokiais žodžiais prasideda asilo, šuns, katino ir gaidžio traukiama daina, išgarsėjusi dar praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje. Šios dainos ar brolių Grimmų pasakos pavilioti turistai ir traukia į dešimtą pagal dydį Vokietijos miestą.
Kelios akimirkos apžiūrėti
Sudėtingiausia Brėmene yra išvengti Brėmeno muzikantų. Atributikos su šiuo kvartetu pilna visur: ja padabinti puodeliai, lėkštutės, alaus bokalai, krepšiai pirkiniams, skėčiai, saldumynų pakuotės ir dar, matyt, aibės daiktų, kurių nesuspėji pamatyti per pirmą apsilankymą.
Žymiųjų gyvūnų, anot brolių Grimmų pasakos, keliavusių į Brėmeną tapti muzikantais, skulptūra stovi šalia miesto katedros. Iš tiesų skulptūra šiek tiek nuvylė. Tikėjausi pamatyti ką nors itin gražaus ir išskirtinio, tačiau 1953-iaisiais pastatyta Gerhardo Markso Brėmeno muzikantų skulptūra aiktelėti neprivertė. Panašią galima išvysti ir už 300 km nuo Vilniaus esančiame Rygos senamiestyje. Net slapčiausių norų išsipildymo siekiantys turistai nučiupinėję tas pačias skulptūrų vietas. Tad ar verta vykti kone 1 500 km į šį Hanzos pirklių miestą, skaičiuojantį jau tryliktą gyvavimo amžių?
Tvirtai atsakyti „taip“ negalėčiau. Brėmenas patrauklus miestas stabtelėti, jei važiuojate pro šalį, nes susipažinti su jo įžymybėmis pakanka vos kelių valandų. Viskas, ką verta pamatyti atvykėliui (pagal Turistų informacijos centre dalinamus žemėlapius, tokių vietų yra apie 20), lengvai pasiekiama pėsčiomis iš centrinės miesto aikštės.
Skirtingos miesto spalvos
Tikriausiai smagiausia Brėmene klaidžioti be žemėlapio, nes ir pasiklysti senamiestyje vargu ar pavyks. Į dangų stiebiasi aukšti katedros bokštai, matomi iš skirtingų miesto vietų, o turistams orientuotis mieste padeda nuorodos, kurių apstu svarbiausiose sankryžose.
Labiausiai Brėmene įsiminė Šnūro (vok. Schnoor) kvartalas, išraižytas siauromis, kartais vos 60 cm pločio, gatvelėmis. Šiame kvartale pilna mažų parduotuvėlių ir kavinukių, o senų namų sienos apaugusios vijoklinėmis rožėmis. Toliau beklaidžiojant siauromis gatvelėmis, galima aptikti ir mažiausią pasaulyje viešbutį „Vestuvių namai“, netoli jo – ir mažiausias visame Šnūro kvartale namas. Kažkada 41 kv. m name gyveno net 11 žmonių šeima. Vaikai labiausiai nudžiunga suradę ištisus metus veikiančia Kalėdų Senelio krautuvėlę, išpuoštą žiemos švenčių motyvais.
Dar vienas nestokojantis originalumo kvartalas – Fyrtelio. Jame gyvena įvairiausi žmonės: studentai, artistai, teisininkai, menininkai, pankai ir hipiai, kurie susėdę gatvėse muzikuoja, dirba savo studijose, nedideliuose mados namuose. Fyrtelio kvartale gali pasijusti lyg Užupyje, kur verda šiek tiek kitoks gyvenimas nei likusioje miesto dalyje.
Atlantidos paieškos
Žvelgiant į Brėmeną iš paukščio skrydžio, į akis labiausiai krinta mokslo centras „Universum“, pastatytas prieš dvylika metų. Čia plūsta įvairaus amžiaus žmonės, siekiantys išsiaiškinti mokslo paslaptis. Beveik visi eksponatai šiame mokslo centre yra interaktyvūs. Nestinga vaizdo instaliacijų ar žaidimų, kuriuos žaisdami lankytojai geriau pažįsta Žemę, kosmosą ir žmogų.
Mokslo centre „Universum“ žmogus gali pasijusti ir visatos valdovu, nes kompiuterine įranga gali sukelti bangas, pabūti žemės drebėjimo epicentre, pamatyti, kaip veikia žmogaus organizmas.
Jei po apsilankymo mokslo centre „Universum“ galva neplyšta nuo naujos informacijos gausos, galima nuklysti į „Haus Atlantis“. Šio modernaus pastato savininkas Benhardas Hoetegeris tikėjo, kad Atlantida egzistuoja. Užėjęs į šį pastatą, atsiduri keistų garsų ir geometrinių figūrų pasaulyje. Persisotinusieji mokslo žinių šalia „Haus Atlantis“ gali atsikvėpti ir pasiklausyti 30 porcelianinių varpų koncerto.
Dviračių ir tramvajų miestas
Pro Berną tekantis Vėzeris už 60 km įsilieja į Šiaurės jūrą, tad normalu, kad šio, trečio pagal dydį Vokietijos uostamiesčio, krantinėse galima pamatyti įvairiausių laivų: nuo naujausių jachtų iki senovinių burlaivių, surikiuotų šalia Brėmeno senamiestį įrėminančios Šlachtės promenados, kuria galima smagiai pralėkti dviračiu.
Dvirčių takų, kaip teko įsitikinti, Brėmene nestinga. Visi jie iškloti raudonomis plytelėmis, o žioplinėjantys pėstieji juose tikrai nepageidaujami. Statistiškai šio miesto gyventojai 60 procentų kelio įveikia viešuoju transportu, dviračiu ar pėsčiomis ir tik 40 procentų – automobiliu.
Beklaidžiojant pėsčiomis ar dviračiu po Brėmeno senamiestį, budrumo prarasti nereikėtų. Nepaisant to, kad senojoje miesto dalyje ribojamas automobilių eismas, tramvajai čia važiuoja gana dažnai, tad stabtelėjus paganyti akis į Brėmeno architektūrą, pirmiausia reikia pasižiūrėti, ar neatsistojote ant tramvajaus bėgių.
Marius EIDUKONIS
