Pokalbio metu Jolanta pasakojo, kad savo vyro istorija dalijasi tam, kad paskatintų kitus nueiti išsitirti įvairių neaiškių darinių ant odos. Pasak jos, nuo sunkių ligų ir alinančio sekančio gydymo kelio nėra neapsaugotas nė vienas.
„Viskas prasidėjo nuo apgamo, kuris atsirado labai seniai – maždaug 2011– 2012 metais. Iš pradžių jis neatrodė pavojingas, buvo nedidelis, todėl nekreipėme daug dėmesio.
Bėgant metams jis po truputį didėjo, tačiau labai lėtai. Nebuvo taip, kad per kelis mėnesius smarkiai pasikeistų. Atrodė, jog kasmet padidėja vos truputį“, – pradžia dalijosi jis.
Po pirmos konsultacijos su mediku – melanomos diagnozė
Jolanta pridėjo, kad apytikriai apie 2019 metus šis darinys jau buvo iškilęs virš odos paviršiaus ir priminė mažą spanguolę.
Ji pasakojo, kad žvelgdama atgal į šį laikotarpį supranta, kad tada tai buvo ryškus signalas kreiptis pagalbos, tačiau tuo metu šeima vizitą vis atidėliojo.
„Artimieji paklausdavo, kas čia per darinys, o aš pati, prisiskaičiusi informacijos internete, vis pagalvodavau apie blogiausius scenarijus.
Tada mūsų baimė išgirsti diagnozę buvo tokia didelė, kad nuolat rasdavome priežasčių vizitą pas gydytoją nukelti vėlesniam laikui“, – prisipažino Jolanta.
Lūžio tašku tapo vienas iš rytų, kurių metu apgamas pratrūko ir pradėjo kraujuoti. Pašnekovė pasakojo, kad daugiau jie laukti nebegalėjo, tad po savaitės laiko nukeliavo pas dermatologą Klaipėdoje.
„Pirmos konsultacijos metu gydytojas, vos pažiūrėjęs į darinį, pasakė, kad tai melanoma“, – aiškino ji.
Gydymas buvo pradėtas nedelsiant
Vos po diagnozės nustatymo Gintarui buvo nedelsiant skirtas gydymas. Pasak žmonos, per savaitę jam buvo atlikti reikalingi tyrimai ir operacija.
Pasak jos, tuo metu jie dar džiaugėsi, nes tyrimai rodė, kad naviko išplitimo į limfmazgius nėra, deja, vėliau buvo nustatyta BRAF geno mutacija, reiškianti, kad liga gali bet kada atsinaujinti.
„Nors po operacijos jautėmės, lyg viskas jau būtų likę praeityje, iš tikrųjų tai buvo tik ilgos kovos pradžia“, – prisipažino Jolanta.
Gintarui taip pat buvo atlikta operacija, o po jos medikas pasiūlė du variantus – stebėti būklę arba taikyti imunoterapiją.
Tuo metu šeima priėmė sprendimą kovoti aktyviai ir Gintarui buvo paskirti vaistai, kuriuos reikdavo leisti du kartus per savaitę.
„Deja, gydymas buvo labai sunkus. Nuolat krito leukocitų rodikliai, silpo imunitetas, prastėjo savijauta. Visą vasarą gyvenome tarp procedūrų ir kraujo tyrimų“, – nurodė ji.
Tais pačiais metais atsirado metastazių
Nors Gintaras buvo aktyviai gydomas, vis tik tų pačių metų rugsėjį buvo aptikta metastazė pažastyje. Jolanta neslėpė, kad tai buvo didžiulis smūgis, nes visi tyrimai rodė, kad plitimo nėra.
„Vėl važiavome pas gydytojus, buvo atlikti tyrimai. Laimei, kitur organizme metastazių nerado. Atsiradęs darinys buvo pašalintas chirurginiu būdu, o gydymas pakeistas į spindulinę terapiją“, – sakė ji.
Pašnekovė nurodė, kad šis gydymas buvo labai sunkus, vyrui nuolat kildavo aukšta temperatūra, buvo stiprūs uždegiminiai procesai, blogi kraujo rodikliai.
Prabėgus apytikriai trims mėnesiams pažastyje atsirado dar viena nauja metastazė, tačiau tuo metu šeima ėmė ieškoti kitų gydymo būdų.
„2020 metų pradžioje gydytojai paskyrė kitus vaistus. Pradžia vėl buvo sudėtinga – alerginės reakcijos, bėrimai, įvairūs šalutiniai poveikiai, tačiau vėliau dozė buvo pakoreguota ir gydymas tapo geriau toleruojamas.
Nepaisant visų sunkumų, vyras gyveno aktyviai ir dirbo. Net per COVID-19 pandemiją stengėmės neprarasti optimizmo. Penkerius metus liga buvo daugiau ar mažiau kontroliuojama“, – sakė ji.
Nors ilgą laiką vykęs gydymas padėjo Gintarui geriau jaustis, vis tik 2025-aisiais atsirado dar viena metastazė. Jolanta pasakojo, kad ši buvo gerokai didesnė, o gydytojai paskyrė naują imunoterapiją.
„Kas šešias savaites važiuodavome į Klaipėdą lašintis vaistų. Laimei, vyras šį gydymą toleravo gana gerai ir dar galėjo dirbti, tačiau liga nepasidavė.
Liepos mėnesį pažastyje vėl atsirado naujų židinių. Buvo atlikta operacija. Operavęs chirurgas iš karto pasakė, kad mato ligos plitimą.
Po operacijos atlikta kompiuterinė tomografija, o gydytojai nusprendė skirti spindulinę terapiją. Buvo numatyti 25 seansai.
Kiekvieną darbo dieną važinėjome į Klaipėdą. Tai buvo labai sunkus laikotarpis tiek fiziškai, tiek emociškai“, – pasakojo ji.
Po persirgimo gripu dariniai „augo akyse“
Nors atrodė, kad gydymas padeda, pažastis ėmė gyti, tačiau ant žasto vis atsirasdavo naujų mazgelių, o per Kalėdas Gintarui susirgus gripu jam tris dienas laikėsi beveik 39 laipsnių temperatūra.
„Netrukus po to pažastyje ir ant rankos pradėjo formuotis nauji dariniai. Nuo šių metų sausio jie augo tiesiog akyse.
Situacija tapo labai rimta. Pažastyje susiformavo milžiniškas navikas. Jis buvo maždaug delno dydžio. Navikas nuolat kraujavo, reikėjo nuolat keisti tvarsčius.
Kartais vyras net negalėdavo išstovėti perrišimo procedūros – dėl silpnumo jį tekdavo guldyti. Hemoglobinas buvo nukritęs iki 70. Prireikė kraujo perpylimų ir gydymo ligoninėje“, – su ašaromis akyse pasakojo Jolanta.
Tuomet medikai pasiūlė šeimai nekompensuojamą gydymą, dėl kurio reikėjo teikti prašymą Ligonių kasoms, tačiau, pasak Jolantos, jie tiek laiko laukti jau nebeturėjo.
Pasak jos, pirmuosius kursus padėjo finansuoti gydymo įstaiga, o vėliau jiems teko prisidėti savo lėšomis. Vieno kurso kaina – 3000 eurų.
„Po trečio kurso įvyko tai, kuo jau beveik nedrįsome tikėti – navikas pradėjo mažėti. Kiekvieną savaitę matėme pokyčius.
Šiandien iš anksčiau buvusio didžiulio naviko likę tik keli šašeliai. Sunku patikėti, kad prieš kelis mėnesius situacija buvo tokia kritinė. Gydytojai taip pat džiaugiasi rezultatais“, – šyptelėjo Jolanta.
Nepalūžti padėjo dukra
Pokalbio metu pašnekovė neslėpė, kad melanoma – sunkus išbandymas visai šeimai. Anot jos, kai liga sugrįžta vėl ir vėl, galima suprasti, kokia ji negailestinga.
O pasiteiravus, kas padeda jiems nepasiduoti, pašnekovė šyptelėjo – tai 25-erių dukra.
„Turime dukrą, kuriai šiemet sukako 25 metai. Ji labai palaiko, kartu tariamės, kalbamės ir priimame sprendimus.
Taip pat labai svarbus žmonių gerumas. Esame be galo dėkingi fondui, kuris padėjo padengti dalį gydymo išlaidų“, – džiaugėsi Jolanta.
Ji pasakojo, kad didžiausias noras šiuo metu – tolimesnis gydymo veikimas. Anot jos, nors nieks negarantuoja pasveikimo, vis tik šiandienai rezultatas matomas, dėl to šeima turi vilties.
„Šiandien mūsų didžiausias noras labai paprastas – kad liga daugiau nebegrįžtų ir kad galėtume gyventi įprastą gyvenimą“, – dalijosi ji.
Prie Brazauskų svajonės išsipildymo gali prisidėti kiekvienas. Dalijamės su jumis rekvizitais, kuriais galima paremti šeimą.
Aukoti Fondui galite bankiniu pavedimu į Vėžio gydymo paramos fondo Luminor banko sąskaitą.
Jos numeris LT722140030004033163
Identifikacinis fondo kodas 304604677
SWIFT LUMINOR AGBLLT2X
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
