Brangstant degalams iš automobilio persėsti ant dviračio gali sutrukdyti tik infrastruktūra. Tačiau tiek prekybininkai, tiek patys dviratininkai pastebi: dviračių gatvėse daugėja, rašo „Respublika“.
UAB „Saginda“ parduotuvių tinklo „Dviratis plius“ mažmenos padalinio vadovė Asta Kvedarienė „Respublikai“ patvirtino, kad jų pardavimai išaugo apie 15 proc.
Darosi išrankesni
„Manau, dviratininkų daugės, nes kuo labiau brangs kuras, tuo daugiau dviračių mes parduosim. Daugelis dėl transporto spūsčių renkasi dviračius, be to, ir laisvalaikį galima geriau leisti. Sezonui prasidėjus pajutome, kad paklausa tikrai nesumažėjusi, ir dar tikimės, kad didės“, - pabrėžė pašnekovė.
Pasak jos, rinkdamiesi dviratį pirkėjai dažniau dėmesį kreipia ne į kilmės šalį, bet į patį prekės ženklą. Tačiau šiemet lietuviškų dviračių parduota trečdaliu daugiau nei su garsiais užsienio ženklais. A.Kvedarienės teigimu, šiuo metu UAB „Saginda“ vienintelė Lietuvoje surinkinėja lietuviškus dviračius.
Jos teigimu, pirkėjai renkasi nebe pigiausius dviračius, o domisi pačiu dviračiu, jo sudedamosiomis dalimis. „Gal net kitą kartą kaina nebe tiek svarbi, kiek dviratis, jo išvaizda, - aiškino A.Kvedarienė. - Vaikams galbūt žiūri, kad dviratis būtų pigesnis, nes po sezono ar dviejų jie jį išaugs, tačiau jei perka suaugęs žmogus, daugiau dėmesio kreipiama į kokybę.
Žmonės nebenori garantinių tvarkymų - jie nori nusipirkti ir patogiai bei saugiai važiuoti“.
Trūksta kultūros
„Žmonės, kurie kreipiasi į mus, dažniausiai jau žino, ko nori, - „Respublikai“ pasakojo UAB „4T Klaipėda“ direktorius Mindaugas Žukauskas. - Prieš tai pagailėję pinigų vienai ar kitai detalei, po metų ateina ir perka jau geresnes, nes mato, kad skirtumas - ne vien tik kainos. Daugeliui, matyt, atsibodo pirkti dviračius iš prekybos centrų ilgiausiai vienam sezonui. Žmonės turėtų suprasti, kad prekybos centre reikia pirkti tik maistą“, - aiškino pašnekovas.
„4T Klaipėdos“ vadovo teigimu, ar dviračiai pakeis brangstančius automobilius, priklauso nuo dviračių kultūros kaip masinio reiškinio ir plėtojamos dviračių infrastruktūros. „Tarkim, Klaipėdoje įrengus dviračių takus, kuriais galima nuvažiuoti nuo pietinių rajonų iki Nidos ar Šventosios, gerokai padaugėjo dviratininkų“, - pastebėjo pašnekovas.
Tačiau žmonių, kurių pagrindinė transporto priemonė yra dviratis, tėra vienetai. M.Žukauskas pasakojo, kad prie daugelio valstybinių įstaigų ar komercinių objektų nėra kur palikti dviračio, o dviračių takai kartais neatlieka savo funkcijos, nes daug kur viduryje jų stovi apšvietimo stulpai, šiukšlių dėžės, stotelės ar net spaudos kioskai.
„Klaipėdoje plika akimi matyti, kad kiekvienais metais daugėja dviratininkų, tačiau miesto infrastruktūra tam neparengta ir tai gali būti kliūtis“, - pabrėžė jis.
Ieško susisiekimui
Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Linas Vainius pabrėžė, kad statistinių duomenų apie dviratininkus niekas nerenka, bet kad dviratininkų daugėja, galima pastebėti ir be jų.
Jo teigimu, dviračius renkasi jaunimas ir kiek vyresni žmonės - maždaug nuo 35, nėra jokio išskirtinumo lyties požiūriu. Daugėja tiek laisvalaikiu važinėjančių, tiek susisiekimui dviratį naudojančių žmonių.
„Bent jau remiantis dviratininkų mėgėjų forumais ir mūsų organizaciją kasdien užplūstančiomis užklausomis dėl dviračių pirkimo apie trečdalis žmonių tikrai klausia dėl dviračio susisiekimui mieste. Tai aktyvesni jauni vyrai, greičiausiai dirbantys samdomą darbą biuruose - tai galima suprasti iš tos informacijos, kurią jie pateikia klausdami patarimo“, - pabrėžė pašnekovas.
Trūksta patogumo
„Sąlygų tikrai norisi geresnių, tai visi pastebi, ir net socialinės apklausos labai aiškiai parodo, kad jei važiuoti dviračiu būtų patogiau ir saugiau, važinėjančiųjų būtų dar daugiau“, - teigė L.Vainius.
Pasak jo, dviračių takelių atsiranda mažai, jie tiesiami lėtai, todėl daugelis važiuoja šaligatviais, nors pagal kelių eismo taisykles derėtų rinktis gatvę. „Ypač merginos ar nedaug dviračiu važinėjantys, tik pradedantys žmonės nejaukiai jaučiasi gatvėje, todėl stengiasi važiuoti šaligatviais ar susiranda visiškai kitus kelius, kaip nuvažiuoti saugiai ir patogiai, - prasideda kitoks miesto pažinimas“, - aiškino pašnekovas.
Pasak jo, vis dėlto ir vairuotojų kultūra gerėja: „Aš pats važinėju daug, man labiau patinka važiuoti gatvėje - ten danga daug geresnė nei šaligatvių, - pabrėžė L.Vainius. - Eismo ekspertų išvada - kuo daugiau žmonių važiuos dviračiais, tuo greičiau prie jų pripras“. Viena iš auklėjimo priemonių - kiekvieną mėnesį didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir daugelyje mažesnių vykstanti „Kritinė masė“, kai didžiulis dviratininkų būrys išvažiuoja į gatves.
„Tai būdas priminti, kad dviratininkai yra. Nes miesto valdžia nemato pavienių dviratininkų, nors jų ir daugėja“, - aiškino jis.
Pasak jo, esama vairuotojų, kurie chuliganiškai elgiasi visų eismo dalyvių atžvilgiu, o nuo to gelbsti tik praktika - esą laikui bėgant išmoksti numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus.
Eglė JOCIŪTĖ
