Zigmas VYTENIS
Šio komentaro gali neskaityti neturintieji jokių santaupų arba taupantieji litais arba eurais. Jie šiandien ramūs. Tačiau didelė dalis žmonių turinčių pasidėjusių juodai dienai (ar kojinėje, ar po pagalve, ar banke), tuos pinigėlius turi doleriais. Nutraukus beveik aštuonerius metus trukusią lito ir JAV dolerio "santuoką" ir litą susiejus su euru, didelė dalis lietuvaičių liko ištikimi doleriui. "Doleris ir Afrikoj doleris", - kalbėjo "žaliųjų" savininkai ir vis laukė dolerio kurso kilimo. Tačiau atsitiko atvirkščiai: kaip pradėjo doleris ristis žemyn, taip ir ritasi, o santaupas laikantieji JAV valiuta kasdien skaičiuoja gan nemažus nuostolius. Ir ne tik eiliniai piliečiai, bet ir įmonės. Žaliavas perkantieji Lietuvoje, o produkciją parduodančios dolerio zonoje įmonės vargsta, o tos, kurios žaliavas perka už dolerius, skaičiuoja viršpelnius. Bet įmonių reikalai yra įmonių reikalai. Jos gali susirasti rinkų kitur, valiutų kritimą gali apdrausti ir pan. Sunkiau žmogui, kuris, eilinį kartą nukentėjęs, keikia valdžią. Net ir mūsų redakcija gauna laiškų su klausimais, kas kompensuos jų nuostolius. Ypač to reikalauja indėlius laikiusieji bankuose. Vyresni žmonės, pripratę, kad viską spręstų ir už viską atsakytų valdžia, dar sunkiai įsivaizduoja gyvenimą rinkos sąlygomis, kai už viską atsakai pats. Pasisekė - džiaukis, pralaimėjai - verk. Ir vis dėlto bankininkai dalį kaltės turėtų prisiimti. Jau vien dėl to, kad persiejant litą prie euro, jie neišaiškino žmonėms situacijos. Pavartykite sausio, vasario mėnesių spaudą. Vienintelis patarimas: "Tiek dolerio, tiek euro kursas gali ir kilti, ir smukti, todėl kaip elgtis su savo pinigais, žmonės turi nuspręsti patys". O daliai indėlininkų pradėjus nutraukti sutartis ir dolerį keisti į eurus, pasirodė finansininkų patarimų, kad taip elgtis nedera. Taip kalbėjo ir ekonomikos daktaras G. Nausėda, ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas E. Vilkelis ir net Centrinio šalies banko vadovas R. Šarkinas. Tačiau nutraukusieji sutartis, bet pralošusieji palūkanas išlošė gerokai daugiau ir pasirodė esą įžvalgesni už bankininkus. Paklausiusieji patarimų prarado dalį santaupų.
Dar liepos-rugpjūčio mėnesį dalis finansų analitikų prognozavo, kad doleris atsigaus, tačiau dabar tokių mažuma. JAV ekonomikos augimas smarkiai sulėtėjo. Mažėja ir vartojimas. Pačioje Amerikoje vartotojų pasitikėjimo indeksas per paskutinius 9 metus smuko iki žemiausio lygio.Vadinasi, patys amerikiečiai netiki savo valiuta. Tad kodėl turime tikėti mes? Daugelis amerikiečių mano, kad skandalai, buhalterinės machinacijos, išplaukusios į paviršių, yra tik aisbergo viršūnė, ir kad tokių demaskavimų gali būti ir daugiau. Todėl Europa šiuo metu palankesnėje padėtyje. Bent jau skandalų čia nebuvo, nors bendra ekonominė padėtis irgi neblizga.
Tad ką daryti su tuo taip sunkiai uždirbtu doleriu? Kiekvienas turi apsispręsti pats. O prognozės tokios: nėra jokio pagrindo manyti, kad doleris stiprės. Bent artimiausią pusmetį jis turėtų būti maždaug euro lygio, nors prancūzų laikraštis "Monde", pavyzdžiui, rašo, kad "perspektyva, jog už eurą greitai mokėsim 1 dolerį ir 25 centus, yra visiškai reali", o austrų "Die Presse" tiki, kad pasaulio ekonomikos lokomotyvu ateity bus doleris. Vokiečių "Welt" mano, kad "euras yra stiprus todėl, kad nusilpo doleris. Bet doleris atsigaus, o kas bus su euru - neaišku". Žodžiu, kiekvienas ekonomistas, kiekvienas bankininkas turi savo nuomonę.
