7,5 balų stiprumo žemės drebėjimo smūgiams sudrebinus žemę dispečeris turėjo šokti iš bokšto, griūnant jo stogui. Lėktuvo pilotas tą nuostabiai giedrą, vėjuotą penktadienio vakarą ruošėsi pakilimui. Jį slėgė bloga nuojauta.
Ricosetta Mafella, 44-erių metų „Batik Airlines“ skrydžio 6231 pilotas, antrajam pilotui, sustojusiam nufotografuoti vaizdingos Palu pakrantės, liepė skubėti atgal į lėktuvą.
„Liepiau visiems pasiskubinti, sakiau, skrendam.“ – interviu „The Washington Post“ pasakojo R. Mafella. Durys užsidarė ir jis užvedė lėktuvo variklį 17:52 vietos laiku, trimis minutėmis anksčiau už numatytą išvykimo laiką skrydžiui, kuris paprastai truputį vėluoja.
„Batik 6231 pakilimo takas 33 laisvas pakilimui.“ – pasigirdo ramus skrydžių dispečerio, 21-erių metų Anthoniuso Gunawano Agungo balsas, R. Mafellai važiuojant link pakilimo tako, keliomis minutėmis anksčiau, nei numatyta.
Pilotas nežinojo, kad vos jo lėktuvo ratams pakilus nuo žemės kelis centimetrus, žemę sudrebino 7,5 balų stiprumo žemės drebėjimas, palikdamas pakilimo take, nuo kurio jis ką tik atsiplėšė, didžiulius įskilimus ir priversdamas dispečerį šokti iš bokšto, kurio stogas ėmė griūti.
Pakilęs taip aukštai, kad dispečerio nebesigirdėjo ir lėktuvui skriejant per debesis, R. Mafella galvojo, kad išvyko kaip tik su vakarine malda. Tačiau pastebėjęs keistus „ratilus“ vandenyje po lėktuvu pamanė: „Gal Palu kažkas atsitiko?“
Jaunasis dispečeris buvo vienas iš šimtų, jei ne tūkstančių, žuvusių dėl centrinę Sulawesi salą penktadienio vakarą ištikusios dvigubos stichinės nelaimės – milžiniško žemės drebėjimo ir po jo sekusio cunamio.
Gelbėtojai pripažįsta, kad pasak kai kurių pranešimų žuvusiųjų skaičius pasiekė 1 203, tačiau teigia, kad šie duomenys nėra oficialūs ir į juos yra įskaičiuoti, kaip manoma, šimtai žuvusiųjų dviejuose daugiabučiuose.
Viename jų, esančiame netoli Petobo, iš žemės ėmė kilti purvas ir tarsi prarijo visą pastatą, pasakojo Sutopo Purwo Nugroho, Indonezijos valstybinės nelaimių švelninimo agentūros atstovas. Oficialus agentūros žuvusiųjų skaičius ir toliau yra 844.
Trims dienoms praėjus po nelaimės, tūkstančiai liko be namų ir jiems desperatiškai trūksta būtiniausių dalykų – vaistų, antklodžių, maisto ir vandens. Šimtai dar vis neranda savo artimųjų, kadangi kūnams kaupiantis valstybinėse įstaigose tarnautojai skubiai juos palaidojo, baimindamiesi ligų.
Aukų skaičius kol kas beveik visiškai pagrįstas Palu miesto gyventojų mirtimis, todėl pasak „Oxfam“ atsakingosios darbuotojos Indonezijoje, Marios Lauranti, „skaičius neabejotinai didės“.
Palu mieste esantis Radika Pinto, „World Vision“ atstovas spaudai, teigia, kad situacija vis dar baisi. Nors kai kurie gelbėtojai buvo bepasiekią pakrantės gyvenvietes, daugelis žmonių liko izoliuoti. Persigandę gyventojai skubėjo į mažas parduotuvėles ieškoti maisto ir vandens. Sugriuvo pagrindinė degalų stotis.
„Visiška sumaištis. Žmonės gatvėse ieško maisto ir degalų.“ – pasakojo jis. – „Vietovėje jaučiamas lavonų kvapas.“
Husni, Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus federacijos ir „Red Crescent“ asociacijos Indonezijoje atstovas spaudai, kuris, kaip ir daugelis indoneziečių, pavardės nenaudoja, sako, kad jo komandos savanoriai pirmadienį ryte Sigi kaime, į pietus nuo Palu miesto po griuvėsiais ir purvu rado palaidotus 36 kūnus.
Raudonasis Kryžius į Palu išsiuntė maždaug 100 savanorių ir dalina švarų geriamą vandenį iš 20 vandenvežių, tačiau daugelis nelaimės pakirstų zonų vis dar nepasiekiamos.
Sekmadienio naktį Indonezijos prezidentas Joko Widodo suteikė leidimą pagalbai iš užsienio. Pirmadienio popietę pasitarime Nugroho sakė, kad pagalbos nebuvo prašyta, bet ji yra gaunama iš padėti pasiūliusių šalių. Pagalbą teikia mažiausiai 10 šalių, jų tarpe – Australija ir Jungtinės Valstijos.
Indonezijos karinio transporto lėktuvai, kurie šiuo metu vežioja žmones ir atsargas į nelaimės zoną ir iš jos, kol kas su poreikiais patys nesusitvarko.
Daugelis indoneziečių bando patekti į nelaimės zoną, kad galėtų padėti ten gyviems likusiems savo artimiesiems.
Makassare, esančiame 515 mylių į pietus nuo Palu, šimtai žmonių pirmadienį dar prieš išauštant susirinko prie apgriuvusio aerodromo vartų, tikėdamiesi gauti vietą šiuose karinio transporto lėktuvuose, perkeliančiuose gimines, gelbėtojus ir atsargas į šiaurę. Vietos labdaros organizacijų paaukotų makaronų, kiaušinių dėžučių ir vandens butelių prikrauti sunkvežimiai užkimšo link pakilimo tako vedantį kelią.
Kai kurie Palu gyventojai, desperatiškai bandydami grįžti namo, ant žemės pasitiesę brezento ir kartoninių dėžių laukia, kol tarnautojas su garsiakalbiu pašauks juos vardu ir jiems bus leista lipti į lėktuvą. Kiti, pralaukę valandų valandas, atsisakė šios minties ir tempdami paskui save visą bagažą pasiryžo maždaug 20 valandų trukmės kelionei automobiliu į šiaurę.
Bismarkas Faldorama (28) sakosi iš Palu į aerodromą atvykęs šeštadienio naktį iš netoliese esančios salos, kurioje dirba, ir tuoj pat užsiregistravęs skrydžiui namo kariniu lėktuvu.
Jis sėdi su dviem mobiliaisiais telefonais, nesėkmingai bandydamas susisiekti su savo šeimos nariais, su kuriais paskutinį kartą šnekėjo dar prieš nelaimę.
„Nusprendžiau važiuoti ir jų ieškoti pats.“ – sako jis. – „Tikiuosi, kad yra koks nors būdas.“
Netoliese 35-erių metų Veronika laukia su atsargų pilnomis dėžėmis, kurias tikisi vežtis su savimi į Palu. Ji į Džakartą vyko darbo reikalais ir namo turėjo grįžti ketvirtadienį, bet kelionę teko atidėti. Po žemės drebėjimo ir cnamio jai nepavyksta susisiekti su savo vyru ir dviem mažais, trijų ir keturių metų amžiaus, sūnumis.
Pasak vietinės žiniasklaidos, jos kaimas Petobo žemės drebėjimo metu buvo visiškai sugriautas, o nuotraukose matoma, kad gyvenvietė sulyginta su žeme, aplink – tik griuvėsiai. Žemės drebėjimas įvyko vakarinės maldos metu, todėl ji įtaria, kad tuo metu jos vyras su savimi neturėjo mobiliojo telefono.
„Mano namų nebėra.“ – sako ji. – „Nieko nežinau apie savo šeimą.“
Šiuo metu Malaizijoje apmokymuose dalyvaujantis pilotas Mafella įsitikinęs, kad jis ir 145 jo lėktuvo keleiviai vos išvengė mirties.
„Jei būčiau pavėlavęs 30 sekundžių, istorija būtų pasibaigusi visai kitaip.“ – sako jis. – „Tas smūgis... būtų numetęs mano lėktuvą nuo pakilimo tako.“
Jis sako, kad oro eismo valdytojas buvo jo angelas sargas.
