Kultūriniame renginyje, kuris vyko Seimo nario Tomo Tomilino iniciatyva, buvo galima sutikti dainininkę Agnę Sabulytę, LNOBT generalinį direktorių Joną Sakalauską, Seimo narius Vytautą Juozapaitį, Emanuelį Zingerį, Antaną Vinkų, Krašto apsaugos ministro žmoną Liną Anušauskienę, tapytoją Svetlaną Ovinovą ir kt.
Parodos autorę Rūtą Andre (46 m.), šiuo metu besilaukiančią ketvirtosios atžalos, atlydėjo gyvenimo draugas dailininkas Valerijus Šatunovas.
Iš ankstesnių santykių moteris turi tris dukras: Karoliną (27 m.), Domantę (18 m.) ir Akvilę (17 m.).
Parodos metu autorė daug kalbėjo apie pagarbą Motinai Žemei, mamai, moteriai, sesei, dukrai, apie moterų bendrystę, moterų ratą, besąlygišką meilę.
„Kelionėje į savę moteris praeina daug etapų: gimimas, mirimas, atgimimas –kaip begalybės gyvenimo ratas. Aušros ir meilės pasauliui!“, – linkėjo Rūta.
Simboliška tai, kad fotomeninkė pati besilaukdama vaikelio pristatė savo fotografijos parodą apie moteriškumą, o iškart po parodos atidarymo, deja, sužinojo apie savo močiutės mirtį.
„Rūko gaudytoja“ – tai fotografės R. Andre ir dainininkės Agnės Sabulytės intuityvus, atviras kūrybinis susitikimas, išsivystęs į poetinės fotografijos parodą. Tai per 10 užfiksuotų moters portreto akimirkų, kuriose įvyksta akistata su savimi, dialogas su kamera, refleksijos su pasauliu.
Šioje parodoje taip pat eksponuojami Vandos Sakalauskienės, LOBNT vadovo Jono Sakalausko mamos keramikos darbai, išreiškiantys moters pasaulį, jos kūno plastiką.
„Rūko gaudytoja“ – tai gamtos ir moters paralelių atspindys, moters, besimokančios pajausti save pačią, artimą, unikalų gamtos ritmą, tapti jo pilnai pulsuojančia dalimi veidas. Jautrus, nuogas, pažeidžiamas, gražus savo netobulumu ir tampantis tobulu, moteriai pamilus savo esatį, kartais baugus transformacijos procesuose.
Pirmaisiais dėmenimis tampa laukinė gamta, žirgai, moters vidinė būsena ir ją supantis pasaulis.
Rūko simbolika vienu atveju pasirinkta pastebėti, kaip kiekvienas gamtos kuriamas grožis yra nesuplanuotas ir tobulas savo nepaprastu paprastumu, kai jo reikia išlaukti, o išlaukus būti čia ir dabar, nes esatis žemėje vyksta trapaus laikinumo sąlygoje. Apie rūką taip pat kalbama, kaip apie užmarštį, kurią turime transformuoti, kad pereitume į naują etapą, kad išvystume aušrą.
Paleidimo ir priėmimo ritualai – vieni svarbiausių moters vidiniam balansui išlaikyti. Ir rūko ragavusi moteris, visada jaučia ir žino, kur ji bebūtų, kad tai vienas stebuklingiausių patyrimų, po kurio išaušta, po kurio ateina gimimas.
Projekto sumanytojos R. Andre ir A. Sabulytė daug kalbėjosi ir daug tylėjo apie moterį, jos vidinį pasaulį: „Iš savo pačių patirties ir platesniame kontekste, apie tai, ką mylime, ką skauda, ko ilgu. Drauge rinkome vaistažoles, jaukinomės žirgus, lipome smėlio kalnais, šokome pavasarį“.
„Rūko gaudytoja“ reflektuoja patyrimais ir kviečia žiūrovą medituoti savose refleksijose.
