Šiltuoju metų laiku šiomis transporto priemonėmis gyventojai dažnai grįžta namo po susitikimų su draugais – taip esą paprasčiau ir pigiau nei kviesti taksi.
Tačiau neretai gyventojai nežino, kad išgėrę negali vairuoti net tokių transporto priemonių, o to nepaisydami, gali gauti nemenkas baudas.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios realios pasekmės gresia už kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus su dviračiu ar paspirtuku.
Gali tekti susimokėti ir 230 eurų
Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė primena, kad važiuoti įprastais ir motoriniais dviračiais, elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis (elektriniais paspirtukais, riedlentėmis, balansiniais vienračiais, riedžiais ir pan.), taip pat vadelioti ir joti būnant neblaiviems yra draudžiama.
J. Liutkienė nurodo, kad asmenims, kurie dviračiais ar elektriniais paspirtukais važinėja išgėrę (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) yra taikoma bauda nuo 80 iki 150 eurų.
Tuo metu, jei asmeniui nustatoma 1,51 promilės ar daugiau, jis yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba atsisako tikrintis neblaivumą / apsvaigimą, jam jau gresia 150–200 eurų bauda.
Tačiau pašnekovė pažymi, kad paprastas pažeidimas gali būti kvalifikuojamas griežčiau, jei atsiranda pasekmės, pavyzdžiui, avarinė situacija, turto apgadinimas ar kito asmens sveikatos sutrikdymas.
Pavyzdžiui, jei neblaivus vairuotojas sukelia incidentą, kurio metu sutrikdoma kitų asmenų sveikata, apgadinamos transporto priemonės, kroviniai, keliai ar kiti įrenginiai arba turtas, bauda gali siekti nuo 70 iki 230 eurų.
Visgi policijos departamento atstovė atkreipė dėmesį, kad už važiavimą dviračiu, paspirtuku ar kt. neblaiviam, net jei sukeliamas koks nors incidentas, vairuotojo pažymėjimo prarasti negresia.
Lietuvoje galiojančiuose įstatymuose apie dviračio ar paspirtuko konfiskavimą taip pat nėra užsimenama.
Policijos duomenimis, šiemet per sausio, vasario ir kovo mėn. Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus padarė 523 neblaivūs, apsvaigę ar nesutikę tikrintis dviratininkai ir 92 elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai.
Tuo metu praėjusiais metais per tokį patį laikotarpį atitinkamai įkliuvo 1 608 neblaivūs, apsvaigę ar nesutikę tikrintis dviratininkai ir 206 elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai.
Baudas skiria ir už kitus pažeidimus
Policijos departamento pateiktoje informacijoje pabrėžiama, kad dviračiu ar paspirtuku gyventojai negali važiuoti, kur ir kaip panorėję.
Pavyzdžiui, elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, paprastu ar motoriniu dviračiu yra draudžiama:
- važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;
- važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
- važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo (jei toks yra);
- vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
- vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
- būti velkamiems kitų transporto priemonių;
- vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
- važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones;
- kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.
Be to, pabrėžiama, kad važiuojant elektrine mikrojudumo priemone greitis negali būti didesnis kaip 20 km/val., o važiuojant ir pėstiesiems, ir dviračiams skirtais takais, kelkraščiais ar šaligatviais yra draudžiama važiuoti didesniu kaip 7 km/val. greičiu.
Jei dėl KET pažeidimo sukeliama pavojinga situacija, gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų.
Jei apgadinama transporto priemonė ar kitas turtas – 40–60 eurų bauda, jei nežymiai sutrikdoma kito asmens sveikata – 90–140 eurų bauda.
Jei svetimą turtą apgadina ar kitą žmogų sužeidžia neblaivus / apsvaigęs dviračio ar elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, jam skiriama 170–230 eurų bauda.
Kada reikia dėvėti šalmą ir liemenę?
Policijos departamento atstovė pažymėjo, kad visos elektrinės mikrojudumo priemonės, pirmiausia, privalo būti techniškai tvarkingos.
„Su stabdžiu, garso signalu, baltu žibintu priekyje, raudonu žibintu gale ir oranžiniais atšvaitais iš šonų“, – nurodė J. Liutkienė.
Ji pridėjo, kad su tokiomis transporto priemonėmis važiuojant keliu reikia dėvėti ryškiaspalvę liemenė arba turėti veikiančius priekinį ir galinį žibintus.
Tuo metu tamsiuoju paros metu ar blogo matomumo sąlygomis reikia ir žibintų, ir liemenės.
Pašnekovė taip pat primena, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. visiems mikrojudumo priemonių vairuotojams, nepriklausomai nuo amžiaus, yra privalomi šalmai.
Tuo metu dviratininkams, anot jos, leidžiama keliu taip pat leidžiama važiuoti tik techniškai tvarkingu dviračiu.
„Dviratis turi turėti tvarkingą stabdį, garso signalą, gale turi būti raudonas atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, o iš abiejų šonų – oranžiniai atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų“, – paaiškino J. Liutkienė.
Ji pridėjo, kad važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privaloma, kad dviračio priekyje degtų baltos šviesos žibintas, gale – raudonos šviesos žibintas, o dviratininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Tuo metu dviratininko šalmas yra privalomas tik asmenims iki 18 metų, važiuojantiems arba vežamiems keliu. Vyresniems nei 18 metų dviratininkams šalmas yra tik rekomenduojamas.
Įvykiai dažniausiai susiję su neatidumu
BTA draudimo duomenimis, sezono pradžioje dažniausiai fiksuojami įvykiai, susiję su neatidumu, neteisingai įvertintu kitų eismo dalyvių greičiu ar staigiais, neapgalvotais manevrais.
„Prie to prisideda ir vis sparčiau augantis elektrinių paspirtukų populiarumas. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai važiuojama ne ten, kur leidžiama, neįvertinamas saugus greitis ar nesulėtinama lenkiant pėsčiuosius. Tokios, atrodytų, smulkios klaidos dažnai tampa eismo įvykių priežastimi“, – sako BTA draudimo Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.
VšĮ Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys rodo, kad problema išlieka aktuali kasmet, o eismo įvykiai gali baigtis net žūtimi.
„Pavasarį į gatves sugrįžus dviratininkams ir mikrojudumo priemonių naudotojams, eismo įvykių skaičius natūraliai išauga. Vien 2025 m. dviratininkai dalyvavo 423 eismo įvykiuose – jų metu žuvo 6 žmonės, o paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių naudotojai pateko į 202 eismo įvykius. Tai rodo, kad sezono pradžioje ypač svarbu laikytis saugaus greičio, naudotis dviračių infrastruktūra ir išlikti budriems visiems eismo dalyviams“, – sako TKA komunikacijos vadovė Živilė Burdaitė.
Pasak K. E. Karpovos, dalis įvykių baigiasi ne tik traumomis, bet ir finansiniais nuostoliais – apgadinus automobilį ar kitą turtą, atsakomybė gali tekti pačiam vairuotojui.
„Neretai pasitaiko atvejų, kai dviratininkas ar paspirtuko vairuotojas staiga išvažiuoja į važiuojamąją dalį ar kerta sankryžą neįsitikinęs saugumu. Tokiais atvejais žala gali siekti kelis ar net keliolika tūkstančių eurų, ypač jei apgadinamas naujesnis automobilis ar sužalojami žmonės“, – pažymi K. E. Karpova.
K. E. Karpova pabrėžia, kad pavojingiausios klaidos dažniausiai yra paprastos ir pasikartojančios, tačiau jų pasekmės gali būti itin rimtos.
„Dažniausiai matome kelis pasikartojančius scenarijus – per didelį pasitikėjimą savimi, staigius ir kitiems eismo dalyviams sunkiai prognozuojamus manevrus, sankryžų ar perėjų taisyklių ignoravimą, taip pat dėmesio nukreipimą, pavyzdžiui, naudojantis telefonu. Prie to prisideda ir netinkamai pasirinktas greitis bei tai, kad dalis vairuotojų nesinaudoja apsaugos priemonėmis, kurios galėtų sumažinti traumų sunkumą“, – vardija K. E. Karpova.
