SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola pasakoja, pagrindiniai naujos sistemos tikslai – patogesnis naudojimasis klientas ir didesnė apsauga.
„Šiais metais investuosime 3,5 mln. eurų į bankomatų modernizavimą. Laimei, Lietuvoje vagišiai į bankomatus kėsinasi pakankamai retai, tačiau domimės, kas vyksta kitose Europos šalyse. Galime išskirti tris pagrindinius būdus, kaip nusikaltėliai bando pavogti grynuosius iš bankomatų“, – komentuoja A. Šapola.
Pirmasis būdas – fizinės atakos: bandoma taranuoti bankomatus automobiliais, išpjauti jų seifus naudojant įvairius metalui pjauti prietaisus. „Taip pat yra būdas, kada naudojami sprogūs dujų mišiniai. Sprogdinamas pats bankomatus.
Šiuo atveju nusikaltėliai kėsinasi į pinigus, kurie yra bankomatų viduje. Banko klientai dėl tokių atakų pinigų nepraranda.
Tačiau tai vis tiek yra nepatogumas, nes jei bankomatas yra nutemptas ar nuvežtas, tai bet kuriuo atveju bankomato kurį laiką toje vietoje nėra“, – pasakoja A. Šapola.
SEB banko Prevencijos departamento direktorius antruoju būdu nurodo, kad vagišiai pritaiso neteisėtus duomenų nuskaitymo įrenginius. Taip kėsinamasi į mokomosios kortelės duomenis.
„Kai klientas naudojasi bankomatu, į bankomatą yra įdedama kortelė, ir tuo metu nuskaitomi duomenys, kurie leidžia nusikaltėliams padaryti kortelės dublikatą. Po to ta kortelė gali būti naudojama išimant pinigus užsienyje“, – informuoja A. Šapola.
Žmogui nukentėjusiam nuo tokių nusikaltėlių nedelsiant reikia kreiptis į banką. Jei nustatoma, kad tai buvo neteisėtas duomenų nuskaitymo atvejis, tuomet bankas klientui nuostolius kompensuoja. Trečiasis būdas – pinigų gaudyklės. Jos pritaisomas prie bankomato, o kitoje pusėje gali būti lipni medžiaga.
„Žmogui atliekant grynųjų pinigų išėmimo operacija, jie neišlenda, klientas jų nemato ir jie į bankomatą negrįžta. Juos užlaiko kitoje pusėje esanti lipni medžiaga. Tokie yra trys labiausiai paplitę būdai pasaulyje. Vis dėlto Lietuvoje pakankamai reti“, – sako A. Šapola.
Žali dažai ant pirštų ir banknotų – vagišių ženklas
Bankomatus prižiūrinčios ir specialius programinius sprendimus kuriančios bendrovės „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) direktoriaus pavaduotojo Tomo Augucevičiaus teigimu, bankai puikiai žino, kiek nuostolių pridaro įsilaužimai į bankomatus, todėl renkasi modernesnės apsaugos priemones.
Viena tokių priemonių – įtaisytos kameros. Viena yra portretinė, o kita nukreipta į pinigų išdavimo ir priėmimo įrenginį.
„Taip pat naujieji bankomatai apsaugoti nuo nelegalių duomenų nuskaitymo įrenginių. Bankas gauna signalą, jeigu toks įrenginys pritaisomas. Be to, pats įrenginys skleidžia elektromagnetines bangas ir neleidžia pritaisytam prietaisui veikti. Taip pat ir dėl įtaisyto apšvietimo klientai matytų, jei toks neteisėtas įrenginys būtų pritaisytas“, – sako T. Augucevičius.
Naujieji bankomatai turės veidrodžius, kurie klientui, bandančiam išsigryninti pinigus, leis pažiūrėti ar už jo stovinti žmogus nebando nusirašyti duomenų.
„Vienas svarbiausių dalykų, į ką investavo bankas – dažomosios kasetės. Reaguodamos į nenumatytą fizinį poveikį (smūgį, dujas, temperatūrą), jos bankomate esančius pinigus apipurškia specialiu rašalu. Reikia turėti omeny, kad dažai padaryti ypatingu būdu, jie nėra taip lengvai nuplaunami. Ką tai reiškia žmogui, kuris gavo tokią (nudažytą žaliai – tv3.lt) kupiūrą? Tai reiškia, kad nei mūsų bankas, nei joks kitas nepaims tokios kupiūros ir nepakeis į jokią kitą. Bankomatas priimantis grynuosius pinigus taip pat jų neįskaitys į sąskaitą. Jų nepriims ir Lietuvos bankas. Jei jums siūlytų tokias kupiūras, nereikia jų imti, nes tikėta, kad jos gautos nelegaliu būdu, o gavus reikia kreiptis į policiją“, – pasakoja T. Augucevičius.
Šių dažų nusikaltėliui nuo rankų nepavyks nusiplauti apie porą savaičių. Vis dėlto nors yra garantuota, kad SEB bankomatai tokių pinigų į sąskaitą neįskaitytų, dėl kitų, neaišku.
„Mūsų bankomatas tokių banknotų nepriims. Tokie pinigai bus sulaikyti bankomate, neįskaityti į žmogaus sąskaitą ir vyks tyrimas. Klientas bus nufilmuotas ir nufotografuotas. Aš nežinau kokio saugumo priemonės yra kitų bankų bankomatuose. Tikėtina, kad rezultatas būtų toks pat, nes jie neatitinka mokumo požymių, jų paviršius suteptas“, – svarsto A. Šapola.
Nors, anot A. Šapolos tikimybė, jog tokia kasetė sprogtų pati yra visiškai nedidelė, atsitikus operacinėms klaidoms Lietuvos bankas tokius banknotus pakeistų.
Į SEB bankomatus per metus mėginama įsilaužti 1-2 kartus.
A. Šapola atkreipia dėmesį, kad, naudodamiesi bankomatais, gyventojai turėtų laikytis tam tikrų saugumo taisyklių:
• prieš naudodamiesi bankomatu, apžiūrėti, ar nėra įsilaužimo į bankomatą ar kitų įtartinų žymių, įrenginių prie kortelės įdėjimo angos. Pastebėję kažką įtartino, apie tai iš karto pranešti bankui;
• pastebėjus, kad prie bankomato esantis asmuo ar asmenys keistai elgiasi, prieina per arti, nutraukti savo atliekamą operaciją bankomate;
• nesinaudoti nepažįstamų žmonių pagalba prie bankomato ir, kol kortelės nepadėjo į saugią vietą, nepasiduoti aplinkos blaškomi;
• pasinaudoję bankomatu, nepamiršti pasiimti kortelės, grynųjų pinigų ir čekio su sąskaitos informacija arba jį sunaikinti taip, kad informacija taptų neįskaitoma;
• jei negrąžinama kortelė, patikrinti, ar kortelės angoje nėra pašalinių daiktų, ir, nesitraukiant nuo bankomato, informuoti apie tai banką.
