Bankininkai tikina, kad retai taip neduoda klientams jų pinigų. Ir nors patys ima palūkanas už pinigų paskolinimą trumpiausiam laikui, savavališkai priglaudę gyventojų lėšas, jokių palūkanų už juos nemoka.
Pinigų neatidavė 3 mėn.
Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Nerijus. Jis papasakojo, kaip bankas „Luminor“ ilgą laiką neatidavė tėčiui priklausančių pinigų. Pasak skaitytojo, viskas nutiko dar birželio mėnesį Kuršėnuose prie vienos parduotuvės.
„Bandant išsigryninti pinigų sumą bankomate (jis įrengtas parduotuvės išorėje), operacija įvyko su kažkokiais trikdžiais. Pinigai buvo nuskaityti nuo sąskaitos, bet bankomatas fiziškai pinigų neišdavė – jie užstrigo pinigų išdavimo angoje (bankomate).
Bankas vilkino pinigų sugrąžinimo faktą, net atsisakė sugrąžinti juos į kliento sąskaitą. Kreipiausi oficialiai į Lietuvos banką kaip į priežiūros instituciją. Tik atkaklumo dėka ir Lietuvos banko įsikišimo, komercinis bankas buvo įpareigotas atlikti tyrimą ir sugražinti klientui (mano tėvukui) pinigus“, – pasakojo skaitytojas.
Jis skundėsi, kad banko darbuotojai atsisakė priimti jo įgaliojimą (kad galėtų atstovauti pensininkui tėčiui), delsė spręsti problemą, siuntė dėl jos į skyrių kitame mieste.
„Pradžioje bankas atmetė pretenziją kaip nepagrįstą ir atsisakė sugrąžinti prašomą sumą. Vėliau kreipiausi į Lietuvos banką ir paprašiau įpareigoti „Luminor“ pateikti vaizdo įrašą, kuris parodytų, kaip vyksta pinigų nuėmimo iš bankomato veiksmas.
Ir vietoje to, kad sulaukęs skambučio dėl neišspręstos problemos ir negražintų 100 eurų padėkotų ir atsiprašęs kliento nedelsdamas jam grąžintų nusavintus pinigus, bankas skandinasi techniniuose barjeruose, demonstruoja aroganciją ir aukštą organizacinį cinizmą“, – piktinosi Nerijus.
Pasak jo, tik peržiūrėjęs vaizdo įrašą bankas pripažino klaidą ir praėjus beveik trims mėnesiams grąžino iš pensininko paimtus 100 eurų. O Lietuvos bankas savo tyrimą baigė tik gruodžio 2 d.
Nesutapo sistemos duomenys
Nors bankas neteisėtai buvo pasiėmęs kliento pinigus beveik trims mėnesiams, jokių palūkanų už tai nesumokėjo. Jeigu žmogus norėtų pasiimti „Luminor“ banke vartojimo paskolą, tai mokėtų mažiausiai 9 proc. dydžio metines palūkanas (neskaičiuojant įvairių kitų mokesčių).
„Luminor“ banko sąskaitų ir indėlių grupės vadovė Aušrinė Mincienė neatsakė į tv3.lt klausimą, kodėl bankas nemokėjo palūkanų už tą laiką, kai buvo pasiėmęs kliento pinigus.
„Įprastai skundai dėl bankomatų neišduotų lėšų nagrinėjami kur kas greičiau, nei buvo šiuo atveju. Tam paprastai užtenka fizinio bankomato inkasavimo ir sistemos duomenų patikrinimo. Jei sutampa bankomato inkasavimo ir sistemos duomenys, pinigams grąžinti kliūčių nėra“, – komentavo banko atstovė.
Pasak jos, šįkart bankui prireikė ilgesnio laiko, nes esą nesutapo sistemos duomenys, rodę rodė, kad pinigai žmogui buvo išduoti.
„Tokiu atveju bankomatus prižiūrinti įmonė duoda bankui vaizdo medžiagą ir ji yra tikrinama. Ją peržiūrėjus paaiškėjo, kad klientas savo pinigų nepasiėmė. Nustačius šį faktą lėšos buvo grąžintos savininkui.
Tokie atvejai, kai duomenys nesutampa, yra išskirtinai reti, tačiau gyventojams gali sukelti nepatogumų. Nuoširdžiai atsiprašome banko kliento dėl to, kad teko laukti lėšų grąžinimo“, – apgailestavo A. Mincienė.
Tokių atvejų yra ne vienas
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji teisininkė Liudvika Gribėnaitė informavo, kad jos atstovaujama institucija gauna vartotojų nusiskundimų, susijusių su bankomatuose atliekamomis grynųjų pinigų įnešimo ar išėmimo operacijomis.
Tačiau tai esą yra labiau pavieniai ir individualūs atvejai – vidutiniškai iki 15 kreipimųsi per metus.
„Įprastai vartotojai teigia, kad įdėjo didesnę pinigų sumą banknotais, negu buvo įskaityta į sąskaitą, arba pinigų išdavimo atveju – teigia, jog bankomatas išdavė mažesnę sumą grynaisiais pinigais, negu nuskaityta nuo sąskaitos.
Yra atvejų, kai kreipiamasi, kad bankomatas apskritai neišdavė grynųjų pinigų, nors ta suma buvo nuskaityta nuo sąskaitos“, – pripažino L. Gribėnaitė.
Pasak jos, kilus ginčui dėl minimų atvejų ir pradėjus jo nagrinėjimą, finansų įstaigų prašoma pateikti įrodymus apie tinkamą operacijų įvykdymą, techninių trikdžių nebuvimą ir kt.
„Teoriškai į bankomatą įdėtos kupiūros neturėtų pasimesti, nes įvairių techninių sprendimų pagalba informacinėse sistemose yra fiksuojama bankomate vykstančių procesų visuma, vykdomos bankomatų inkasacijos, kurių metu patikrinamas faktinis jame esančių kupiūrų skaičius, jis palyginamas su bankomato sistemose fiksuotu įneštų ir išimtų kupiūrų santykiu.
Taip pat, esant galimybei ir poreikiui, yra vertinami operacijų vaizdo įrašai. Jūsų nurodytoje situacijoje bankas pripažino lėšų neišdavimo faktą būtent remdamasis papildomai peržiūrėtų vaizdo įrašų medžiaga. Kartu pažymėtina, kad vartojimo ginčo nagrinėjimo metu aktualūs įrodymai renkami ir vertinami, atsižvelgiant į individualias ginčo aplinkybes“, – aiškino pašnekovė.
Lietuvos bankas primena, kad vartotojai visuomet prie bankomato perskaičiuotų tiek įdedamus, tiek išduodamus banknotus. Kilus situacijai, kai bankomatas išduoda ne visus pinigus ar jų apskritai neišduoda, pirmiausia būtina apie tai operatyviai informuoti savo finansų įstaigą.
Finansų įstaigai priėmus sprendimą dėl vartotojo prašymo grąžinti lėšas, ir vartotojui su sprendimu nesutinkant, vartotojas turi teisę dėl priimto sprendimo finansų įstaigai pateikti motyvuotą pretenziją.
Jei vartotojas gauna netenkinantį finansų rinkos dalyvio atsakymą arba nesulaukia jo per 15 darbo dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos, dėl ginčo nagrinėjimo gali kreiptis į Lietuvos banką. Svarbu tai padaryti per vienus metus nuo kreipimosi į finansų rinkos dalyvį.
Išsamiau apie kreipimosi į Lietuvos banką tvarką, būtinus pateikti dokumentus ir kitą informaciją galima rasti interneto puslapyje https://www.lb.lt/lt/daugiau-apie-gincus-su-finansiniu-paslaugu-teikeju
ir reketuojantys valdziagyviai,didėja vagysčių skaičius- vagiami automobiliai,maistas iš krautuvių ir tt ir tt
