Šios pratybos skirtos avarinės tarnybos darbuotojams, kurie nuolat tobulina įgūdžius, kad pavyktų per kuo trumpesnį laiką nustatyti standartinius gedimus bei operatyviai juos pašalinti.
Pirmosios šiais metais pratybos buvo surengtos sostinės Perkūnkiemio g. 11 name. Pratybose dalyvavo 3 avarinės tarnybos mobilieji ekipažai, kurie reagavo į tipines daugiabučių namų „avarijas“ – likvidavo gedimą name dingus elektros energijai, šalino susidariusį „kamštį“ nuotekų sistemoje, o namo laiptinėje sutaisė radiatorių, iš kurio lašėjo termofikacinis vanduo.
Dėmesys darbų kokybei
Bendrovės „Mano būstas“ avarinės tarnybos vadovo Gintaro Rabikio teigimu, svarbiausia šių pratybų užduotis – avarinės tarnybos darbuotojų kompetencijos kėlimas ir veiksmų standartizavimas.
Mat jos leidžia praktiškai įsitikinti, ar darbuotojai geba per nustatytą laiką pašalinti tipinius gedimus, ar laikosi darbų eigos, darbo saugos reikalavimų, kaip bendrauja su klientais – namo gyventojais.
G. Rabikis pridūrė, kad Vilniuje vykusios pratybos leido ne tik patikrinti avarinės tarnybos specialistų pasirengimą, bet ir išbandyti techninę įrangą.
Nustatę dažniausiai pasitaikančius gedimus ir jų priežastis, avarinės tarnybos specialistai iš anksto turi galimybę pasiruošti gedimų šalinimui. Avarinės tarnybos ekipažų turima įranga sukomplektuota taip, kad visi reikalingiausi įrankiai ir detalės būtų po ranka.
Tokia standartizacija leidžia išvengti situacijų, kai užuot pašalinus avariją iškart, tenka vykti pasiimti trūkstamų instrumentų. Gyventojams atitinkamai garantuojamas greitesnis problemų sprendimas.
Laikas – vienas svarbiausių rodiklių
„Mūsų avarinė tarnyba savo kasdieninėje veikloje vadovaujasi Pastatų priežiūros standartu, kuriame nustatyti griežti kokybės kriterijai. Siekiame, kad klientams pagalba būtų suteikta operatyviai ir kokybiškai, todėl daug dėmesio skiriame didinti avarinių iškvietimų reakcijos greitį, keliame avarinės tarnybos specialistų gebėjimus, investuojame į modernią avarijų likvidavimo techninę įrangą. Standartizavę avarijų tipus likviduoti gedimus galime žymiai greičiau ir kokybiškiau“, - teigė „Mano būstas“ avarinės tarnybos vadovas Gintaras Rabikis.
Siekiant skubiai likviduoti avarijas, „Mano būsto“ avarinė tarnyba pastaraisiais metais investavo į modernią techninę įrangą – atnaujino transporto parką, įsigijo specialios techninės įrangos šalinti sudėtingas avarijas nuotekų ir vandentiekio sistemose.
„Pratybų rezultatais esu patenkintas, nes mobilieji ekipažai visas tris avarijas likvidavo greičiau nei per standartiškai tokių incidentų šalinimui numatytą laiką. Ne mažiau svarbu, kad avarijos buvo likviduotos laikantis visų nustatytų darbo eigos, saugos reikalavimų“, - pabrėžė „Mano būstas“ avarinės tarnybos vadovas.
Klaida tvarkytis patiems
G. Rabikis pridūrė, kad žmonės kartais bando likviduoti avarines situacijas patys, bet toks sprendimas toli gražu ne visada pasiteisina.
„Turime pavyzdžių, kai žmonės bandė spręsti kilusias problemas, tačiau galiausiai būdavo kviečiama avarinė tarnyba. Dėl sugaišto laiko buvo pridaryta žymiai daugiau nuostolių nei jų būtų buvę laiku susisiekus su avarine tarnyba“, - pabrėžė G. Rabikis.
Specialistai pataria žmonėms, kad prieš išvykdami ilgesniam laikui iš namų, jie nepamirštų užsukti šalto ir karšto vandens sklendžių:
„Taip pavyks apsaugoti savo ir kaimynų turtą. Tačiau didžiausia problema – užsikimšusi kanalizacijos sistema. Žmonės į kanalizaciją meta viską, kas papuola po ranka, nors tokiems daiktams yra skirtos šiukšlių dėžės. Yra metami skudurai, sauskelnės, buitinės atliekos. Visa tai sukelia daug problemų.“
G. Rabikis pasakojo, kad pagal nusistatytus prioritetus, pirmiausia reaguojama į visus užpylimo atvejus. Būtent tada gyventojams yra pridaroma daugiausia žalos.
Dirba ir dieną, ir naktį
Bendrovės „Mano būstas“ avarinės tarnybos Vilniaus regiono vadovas Arūnas Kubilius pridūrė, kad prižiūrimi ir daugiabučiai namai, ir komerciniai objektai. Tuo tarpu iškvietimų skaičius priklauso nuo sezono.
„Mūsų avarinė tarnyba yra pasirengusi padėti tiek vasarą, tiek žiemą. Avarinių iškvietimų skaičius svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties per dieną. Žinoma, yra išimčių. Pavyzdžiui, praėjusią žiemą, per dvi šalčiausias savaites, vien Vilniuje sulaukėme apie 2 tūkst. iškvietimų. Tada buvo itin sunki situacija, dirbome viršvalandžius, bet susitvarkėme su šiuo iššūkiu“, - pasakojo A. Kubilius.
Pašnekovas pridūrė, kad „Mano būstas“ avarinės tarnybos veiklos bei atsakomybės ribos yra aiškiai nubrėžtos: „Galime padėti daugiabučio namo gyventojams iki iš anksto numatytos griežtos ribos. Esant tam tikriems gedimams, į pagalbą gyventojams skuba kitų atsakingų tarnybų darbuotojai. Sprendžiame avarines situacijas, kurios susijusios su kanalizacijos, šalto vandens, elektros, šildymo sistemos gedimais.
Daugiausia prižiūrime senos statybos objektus, todėl problemų tikrai netrūksta. Namai buvo pastatyti prieš 40 metų, todėl natūralu, kad tam tikros inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios. Tikrai daug problemų išspręstų renovacija, bet viskas priklauso nuo pačių gyventojų. Tačiau yra nusprendusių, kad jiems yra patogiau kviesti avarines tarnybas nei susitvarkyti ir užmiršti tą problemą.“
A. Kubilius užtikrino, kad „Mano būstas“ avarinės tarnybos darbuotojai padeda žmonėms ir dieną, ir naktį: „Esame strategiškai išdėstę visas avarinės tarnybos „Mano būstas“ komandas, kad galėtume operatyviai reaguoti į iškvietimus. Darbus atliekame visą parą. Kartais gedimo neįmanoma pataisyti iš karto, todėl svarbiausias tikslas lokalizuoti avarinę situaciją, kad būtų padaryta kaip įmanoma mažiau žalos gyventojams.
Be to, likviduojame avarines situacijas ne tik namuose su kurių gyventojais esame pasirašę sutartis. Kartais į mus kreipiasi ir pavienių objektų atstovai, kuriuos ištiko nelaimė. Tikrai neatsukame jiems nugaros, o pagal galimybes skubame į pagalbą.“
Skaičiai ir faktai
Siekdama standartizuoti avarinės tarnybos darbą, bendrovė „Mano būstas“ atliko avarinių gedimų analizę. Paaiškėjo, jog daugiausiai avarijų yra registruojama elektros, nuotekų, šildymo ir vandentiekio sistemose.
Tačiau skirtingais metų laikais avarijų statistika nėra vienoda. Pavyzdžiui, vasarą daugiausiai avarijų fiksuojama nuotekų sistemoje (39 proc. visų avarijų), toliau seka avarijos elektros sistemoje (31 proc.) ir vandentiekio sistemoje (27 proc.).
Šaltuoju metų laiku nuotekų sistemoje avarijų skaičius sudaro 31 proc. visų avarijų, elektros sistemoje – 28 proc., vandentiekio – 22 proc. Tačiau prasidėjus šildymo laikotarpiui, gerokai išauga šildymo sistemų avarijų, kurios sudaro 19 proc. visų iškvietimų.
Užsakymo nr. 1134
