Apie tai į kokias šalis veža ir kokios srities įmonės taip pelnosi – pokalbis su Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotoju Daliumi Čeponu.
Pastaruoju metu girdime apie naujas Lietuvoje vykdomo nelegalaus darbo schemas, kaip tai vyksta?
Galiu kalbėti apie transporto sektorių, kur vyraujantys darbuotojai yra trečiųjų šalių piliečiai. Tam tikri teisės aktų reikalavimai daro įdarbinimą sudėtingesnį. Darbuotojai turi turėti kvalifikacijas, bet to ne visada laikomasi.
Šiuo metu problemų kyla su Vidurio Azijos ir buvusių Tarybų Sąjungos valstybių piliečiais. Jie Lietuvoje atsiduria įvairiais būdais. Yra ir dirbančių legaliai, tačiau kai kurios Lietuvos įmonės sudaro civilines sutartis su kitų valstybių vežėjais. <...>
Laikinojo įdarbinimo įmonės gali teikti vadinamosios darbuotojų nuomos paslaugas. O po paskutinių užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimų, tokios įmonės gali darbinti ir užsieniečius. <...>
Matome tendenciją, kad įmonės atsiveža vairuotojus ir jie teikia paslaugas ne Lietuvoje, o užsienyje, pavyzdžiui, Vokietijoje. Pasitaiko atvejų, kai jie nei įdarbinami Vokietijoje, nei pasilieka Lietuvoje.
Kiek tokių atvejų fiksuojate dabar ir, kokios bausmės gresia tokioms įmonėms?
Jei darbuotojai yra įdarbinami nesilaikant teisės aktų normų, arba be darbo sutarties, arba neturint leidimų, taikoma dviguba atsakomybė, ir juridinio asmens vadovui, pagal administracinių nusižengimų kodeksą bauda nuo 1000 eurų, ir juridiniam asmeniui, 900–1000 eurų už kiekvieną dirbantį asmenį. Be to, tokios įmonės patenka į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą.
Visą pokalbį rasite straipsnio pradžioje.
