TAIP PAT SKAITYKITE:

Štai kaip viskas vyko: nerimas dėl „Artemis II“ – iki pat paskutinės akimirkos

Paaiškėjo Mėnulį apskridusių astronautų algos: štai kiek uždirba

TV3 Žinios. Į Žemę grįžo „Artemis II“ kapsulė; Prasidėjo JAV ir Irano taikos derybos

Mokslininkai išskiria septynis pagrindinius būdus, kaip kosmoso aplinka keičia žmogaus kūną, skelbia UNILAD. 

+2

Regėjimo pokyčiai ir smegenų spaudimas

Dėl lėtinio nesvarumo kraujas ir smegenų skysčiai kyla į viršutinę kūno dalį. Tai gali sukelti regos nervo tinimą, tinklainės klostes ir net smegenų paburkimą, kas neretai lemia ilgalaikius regos sutrikimus.

Kaulų tankio praradimas

Nesant gravitacijos, svorį laikantiems kaulams (stuburui, klubams) nebereikia remti kūno. Skaičiuojama, kad ilgesnių misijų metu astronautai kas mėnesį praranda nuo 1 iki 1,5 proc. kaulų tankio.

Raumenų atrofija

Kosmose raumenys nedirba taip, kaip Žemėje, todėl jie pradeda nykti. Kad išvengtų visiško nusilpimo, įgulos nariai privalo intensyviai sportuoti po dvi valandas kasdien, naudodami specialius pasipriešinimo treniruoklius.

„Kosminė anemija“

Tyrimai rodo, kad kosmose organizmas raudonuosius kraujo kūnelius naikina 50 proc. greičiau nei Žemėje (3 milijonus per sekundę vietoj įprastų 2 milijonų). Tai sukelia deguonies trūkumą ir didelį nuovargį grįžus.

Kraujo krešulių rizika

Skysčių poslinkis organizme veikia kraujotaką kraujagyslėse, ypač galvos srityje. Pakeisti kraujo tėkmės modeliai padidina pavojingų krešulių susidarymo tikimybę.

Susilpnėjęs imunitetas

Kosmoso aplinka „išjungia“ tam tikras imuninės sistemos funkcijas. Pastebėta, kad astronautų kūnuose dažnai vėl suaktyvėja snaudžiantys virusai, pavyzdžiui, tie, kurie vaikystėje sukėlė vėjaraupius.

Pavojinga radiacija

Už Žemės magnetinio lauko ribų astronautai susiduria su galaktine spinduliuote ir saulės žybsniais. Tai drastiškai padidina vėžio, centrinės nervų sistemos pažeidimų bei degeneracinių ligų riziką ateityje.

Primename, kad ši „Artemis II“ misija truko 10 dienų, per kurias keturių narių įgula apskriejo Mėnulį ir nukeliavo toliau į kosmosą nei bet kuris kitas žmogus istorijoje. Nors astronautai Mėnulio paviršiuje nenusileido, ši kelionė buvo svarbus testas „Orion“ erdvėlaiviui ir jo gyvybės palaikymo sistemoms.

Šis skrydis yra dalis ambicingos NASA programos, kurios tikslas – po daugiau nei pusės amžiaus pertraukos vėl išlaipinti žmones Mėnulyje.