Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos katedros vedėjas humanitarinių mokslų daktaras Dalius Jonkus jau trečia savaitė gydomas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Dermatovenerologijos centro Dienos stacionare. Jam diagnozuota odos leišmaniozė - moskitų pernešama tropinė liga.
D.Jonkus „Respublikai“ pasakojo, kad rugpjūčio mėnesį su šeima atostogavo žmonos tėvynėje - Centrinėje Amerikoje, Kosta Rikoje. Jau grįžęs iš kelionės jis suprato, kad kažkas negerai - ant kairės rankos pastebėjo vabzdžių įkandimų žymes, iš kurių kelios buvo didesnės nei kitos, o po kelių savaičių jos pradėjo didėti.
„Kreipiausi į gydytojus, bet iš pradžių jie gydė tas žaizdeles kaip paprastas žaizdas - tepalais, kai ranka pradėjo tinti - ir antibiotikais, - pasakojo D.Jonkus. - Kai po poros savaičių tokio gydymo supratau, kad jis neveiksmingas, kreipiausi į profesorę Gerimantą Balevičienę. Juo labiau kad ir pats jau įtariau, kuo sergu“.
Kosta Rikoje gimusi D.Jonkaus žmona savo šalyje buvo mačiusi žmonių su tokiomis žaizdomis - jie kreipdavosi pagalbos į jos močiutę vaistininkę. Ji prisiminė ir liaudišką ligos pavadinimą, o suradusi jį internete išsiaiškino, kad tai - leišmaniozė.
„Profesorei G.Balevičienei mes nesakėme savo įtarimų, tačiau ji pasižiūrėjusi taip pat įtarė šią ligą, todėl nusiuntė mane tolesniems tyrimams į Santariškių klinikas. Čia paėmė mėginius, atliko tyrimus ir diagnozę patvirtino“, - sakė pacientas.
D.Jonkaus šeimą Kosta Rikoje įspėjo, kad būtina saugotis uodų, moskitų, nes jie perneša įvairias ligas. Visa šeima tepdavosi priemonėmis nuo uodų, tačiau pats D.Jonkus pripažįsta, kad per tris savaites, kai viešėjo toje šalyje, kartais tai pamiršdavo. Miegodavo specialiu nuo moskitų apsaugančiu uždangalu apdengę lovą, tačiau, matyt, kartą nusispardė ir tapo moskitų “taikiniu”.
Vaistų Lietuvoje nėra
Medikams pagaliau diagnozavus ligą, D.Jonkus vėl susidūrė su problemomis - jai gydyti reikėjo vaistų, kurių Lietuvoje nėra, mat ir ši liga, kiek prisimena gydytojai, pastarąjį kartą žmogui Lietuvoje buvo diagnozuota prieš maždaug 30 metų. Reikiamų vaistų buvo galima užsakyti per Valstybinę ligonių kasą - ji būtų skelbusi konkursą, kas vaistų atveš, už juos sumokėjusi. Tačiau visas šis procesas būtų ilgai užtrukęs, o opos dar labiau išsiplėtusios.
Nors viešėdamas Kosta Rikoje D.Jonkus turėjo sveikatos draudimą, grįžus į Lietuvą draudimas gydymo jau nebeapmoka. Todėl galiausiai pacientas už vaistus susimokėjo pats. Tuo tarpu pačioje Kosta Rikoje, jo žiniomis, šie vaistai yra kompensuojami.
„Kiek išsiaiškinau, endeminėse šalyse, kur ši liga labai paplitusi ir vietiniai žmonės ją greitai atpažįsta, įkandimo vietas kažkokiu būdu tiesiog išdegina. Tačiau kai liga buvo diagnozuota man, ji jau buvo išplitusi, tad reikėjo gydymo medikamentais, - sakė D.Jonkus. - Laimė, medikamentai veiksmingi ir jau po savaitės buvo matyti teigiami gydymo rezultatai - tinimas atslūgo, opos pradėjo mažėti”.
Keisčiausia D.Jonkui tai, kad niekas iš jo žmonos kostarikietės giminių ir artimųjų, nors gyvena šalyje, kur gausu moskitų, nebuvo užsikrėtęs šia liga. Tuo tarpu jam pakako paviešėti vos tris savaites...
Gydymas trunka ilgai
Kaip „Respublikai” sakė VUL SK Dermatovenerologijos centro direktorė doc. dr. Matilda Bylaitė, nors odos leišmaniozės inkubacinis periodas gana ilgas - liga dažniausiai pasireiškia po 2-9 mėnesių, D.Jonkaus atveju jis buvo labai trumpas - vos mėnuo.
„Lietuvoje tai labai reta, nedaug kam žinoma liga, tad galime pasidžiaugti, kad ji buvo taip greitai diagnozuota, - sakė gydytoja. - Diagnozę patvirtinome paėmę mėginius iš opų, odos biopsiją, kraujo tyrimus. Leišmaniozė - pirmuonių parazitų sukeliama liga, tad tų parazitų ir ieškojome. Ir radome”.
Belaukiant, kol į Lietuvą bus atvežta antiparazitinių vaistų, skirtų odos leišmaniozei gydyti, pacientas buvo gydomas sisteminiais antibiotikais, siekiant suvaldyti uždegimą. Antibiotikai suveikė sėkmingai - rankos tinimas atslūgo. Geras ir organizmo atsakas į vaistus nuo parazitų - opos pradėjo mažėti, minkštėti, uždegimo požymiai nyksta.
Gydymas, pasak M.Bylaitės, gana ilgas - pirmas kursas trunka 20-28 dienas, kasdien leidžiant gana dideles vaistų dozes. Po to daroma pertrauka, ir jei opos per mėnesį sugyja, gydymas baigtas. Jei nutraukus gydymą per mėnesį odos pažeidimai nepraeina, vėl turi būti atliekami tyrimai ir gydymas pratęstas.
„Labai skubėjome pradėti gydymą, nes pacientui opos atsirado ant plaštakos linkių, virš sąnarių, negydomos jos plečiasi, o gyja randėdamos, tad gali sukelti sąnarių funkcijos sutrikimus, vėlai pradėjus gydytis žmogus gali likti neįgalus, - sakė M.Bylaitė. - Tikimės, kad šiuo atveju tokių dalykų pavyks išvengti”.
Aida VALINSKIENĖ
