REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karantino laikotarpis iš esmės sujaukė daugelio įprastinę rutiną: tai atsispindi ir kasdieniame gyvenime, tiek pirkimo įpročiuose tiek žiniasklaidos vartojime, rašoma rinkodaros paslaugų įmonės „Mindshare" pranešime spaudai.

Karantino laikotarpis iš esmės sujaukė daugelio įprastinę rutiną: tai atsispindi ir kasdieniame gyvenime, tiek pirkimo įpročiuose tiek žiniasklaidos vartojime, rašoma rinkodaros paslaugų įmonės „Mindshare" pranešime spaudai.

REKLAMA

Kasdieniai gyvenimo klausimas kol kas itin didelių sunkumų nekelia 

Kalbant apie kasdieninio gyvenimo pokyčius, tyrimo dalyviai didelių problemų besibaigiant pirmai karantino savaitei nepatiria: panašu, kad absoliučiai daugumai pavyko susitvarkyti su dauguma pokyčių, pavyzdžiui, vaikų priežiūra nepatogumų sukėlė 9% respondentų, visuomeninio transporto ribojimai – 7%. Tiesa, vaikų priežiūros klausimas yra aktualesnis dirbantiems sveikatos apsaugos sistemoje, valstybės tarnyboje ir gamybos įmonėse, kurios nenutraukė darbo.  

Kol kas yra kelios sritys, kurios palyginti su kitomis sukelia daugiau ar mažiau nepatogumų: apsirūpinimas maistu (24%) ir kitomis prekėmis (27%), taip pat pats apsipirkimo procesas (30%) ir sveikatos paslaugų ribojimai (27%). 

REKLAMA
REKLAMA

Nors sporto klubų ribojimai aktualūs palyginti nedidelei respondentų daliai, 55% juos lankančių nepatogumų karantino ribojimai vis tik sukėlė.  

REKLAMA

E-paslaugų vartojimo pokyčiai 

Kalbant apie paslaugų internetu vartojimą, kol kas ypatingai didelio jų augimo  kol kas nėra. Didžioji respondentų dalis paslaugų arba nenaudoja iš vis (maisto produktų užsakymas / pirkimas, paruošto maisto pristatymas, sporto treniruotės), arba naudoja įprastai (banko paslaugos). 

Maisto pristatymo į namus paslauga naudojasi net šiek tiek mažiau nei iki karantino paskelbimo - įtakos tam galimai turi tiek tai, kad žmonės daugiau praleidžia laiko namuose ir gaminasi maistą patys, tiek tai, kad dalis maitinimo įstaigų visai užsidarė).  

REKLAMA
REKLAMA

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau tikėtina, kad karantino situacijai užsitęsus, ypač jei viruso plitimas plistų, o karantino ribojimai būtų griežtinami, tokių paslaugų poreikis išaugs – ketinimą išbandyti yra išreiškę iki 15% tyrimo dalyvių. 

Media vartojimas intensyvus kaip niekad 

Apklausos rezultatai rodo, kad labai smarkiai išaugo susidomėjimas naujienomis/ žinių laidomis: dažniau nei įprastai naujienomis domisi 66% respondentų. Taip pat išaugęs socialinių tinklų naudojimas ir naršymas internete.  

Karantinas taip pat  turi įtakos tam, kad išaugo bendravimas su šeima (40%), išaugo dėmesys draugams bei artimiesiems (42% apklausos dalyvių dažniau susisiekia su jais telefonu ar internetu).

REKLAMA

Karantino laikotarpiu itin suaktyvėjo media vartojimas: tą jaučia ir patys respondentai, tą rodo ir trečiųjų šalių duomenys. Iš apklausoje paminėtų media kanalų išsiskiria tik radijas, kurio tendencija priešinga: 14% žmonių teigia, kad radijo klausosi rečiau, ir tik 12% - dažniau.  

Žiniasklaidos vartojimo pokyčiai susiję tiek su karantino ribojimais, dažnesniu buvimu namie, tiek su dideliu susidomėjimu COVID-19 situacija: TV, naujienų portalai ir socialiai tinklai yra trys pagrindiniai media kanalai, kuriuose yra sekamos koronaviruso naujienos. 

REKLAMA

Krizės valdymas 

Kovo 19-23 dienomis atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, nors dauguma gyventoju iš esmės pritaria Vyriausybės veiksmams, Vyriausybės pastangas suvaldyti krizę iš esmės vertina kritiškai.  

LR Vyriausybė gesina gaisrus, o ne strategiškai valdo krizę 

Atlikta apklausa rodo, jog karantino įvedimą teigiamai vertina absoliuti dauguma respondentų (92%). Be to, net 53% respondentų sutinka su teiginiu, kad karantinas galėjo būti įvestas net ankščiau (nelaukiant pirmadienio).  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vienas svarbiausių kovos su viruso plitimu kontrolės mechanizmų - gyventojų testavimas – yra vertinamas kaip nepakankamas: net 87% respondentų mano, kad testavimo apimtys turi būti didesnės, 90% - kad testuojami turi būti visi atvykę iš užsienio šalių. 

Apklausos dalyvių nuomonės dėl institucijų pastangų siekiant suvaldyti krizę išsiskyrė (yra ir vertinančių teigiamai, ir neigiamai).  

Vertinant teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumą, respondentai  valstybės vadovų pastangas vertina kukliau nei savo savivaldybių veiksmus - vidutiniškai teigiamai vertinančių savo savivaldybių veiksmus yra 29 p.p. daugiau nei neigiamai. 

REKLAMA

Tiesa, analizuojant vertinimus savivaldybių lygmenyje matyti, kad geriausiai vertinama Vilniaus miesto savivaldybės veikla (+45 p.p.). Prasčiausiai iš didžiųjų miestų vertinama Panevėžio miesto savivaldybės veikla (-7 p.p.) - tam greičiausiai turėjo įtakos viruso protrūkis Panevėžio ligoninėje.   

Toliau rikiuojasi Vyriausybė (+12 p.p.), sveikatos ir apsaugos ministras A. Veryga (+11 p.p.) ir ministras pirmininkas S. Skvernelis (+9 p.p.).  Prezidento G. Nausėdos veiksmai susilaukė po lygiai teigiamų ir neigiamų vertinimų, tad bendras vertinimo balansas yra 0.  

REKLAMA

Vyriausybė susilaukia kritikos dėl chaotiškos veiklos 

Nors respondentai pastebi Vyriausybės veiksmus, jų turinys vis tik labiau vertinamas neigiamai nei teigiamai.  

Pusė visų respondentų mano, kad Vyriausybė veikia per lėtai ir veikiau užsiima “gaisrų gesinimu” nei veikia strategiškai.  Respondentai taip pat nurodo, kad Vyriausybei trūksta inovatyvumo,  greitos reakcijos, pasiruošimo įvairiems scenarijams. Net 54% mano, kad Vyriausybė netinkamai rūpinasi būtinųjų medicinos priemonių užtikrinimu. 

Daug kritikos vyriausybei tenka dėl to, kad ši, respondentų nuomone, nepakankamai įsiklauso į medikų bendruomenės nuomonę dėl epidemijos valdymo: net 50% respondentų mano, kad į medikų argumentus įsiklausoma nepakankamai ir tik 5% - kad įsiklausoma pilnai. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Analogiškais aspektais vertinant savivaldybių indėlį į krizės valdymą, teigiamai savo savivaldybės veiklą vertina tik Vilniaus miesto savivaldybė, iš dalies – Kauno, tačiau ir šios savivaldybės gyventojai mano, kad savivaldybė veikia per lėtai, neturi pasirengusi plano įvairiems scenarijams.  

--- 

Kasdiena ir Žiniasklaida: 

„Mindshare Lietuva“ apklausoje dalyvavo 639 respondentai, 16–74 metų amžiaus, apklausa atlikta internetu kovo 19–23 dienomis. 

Krizės valdymas: 

„Mindshare Lietuva“ apklausoje dalyvavo 663 respondentai, 16–74 metų amžiaus, apklausa atlikta internetu kovo 19–23 dienomis. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų