Apie Latvijos vežėjų problemas, nacionalinę asociaciją „Latvijas Auto“ pasakoja jos prezidentas Valdis Trezinis.
Kiek narių vienija asociacija „Latvijas Auto“? Kokios stojimo į asociaciją tendencijos pastebimos – narių skaičius didėja ar mažėja?
Asociacija yra vieša organizacija, kuri užsiima vežėjų interesų gynimu, informacijos teikimu, teisiniais klausimais, TIR Carnet išdavimu ir garantijomis.
Deja, šiuo metu asociacijos narių skaičius sumažėjo maždaug 10 proc. Pernai mes praradome apie 65 įmones, o naujų įstojo tik 5. Šiuo metu „Latvijas Auto“ vienija apie 550 kompanijų, kurios užsiima tarptautiniais pervežimais automobiliais.
Kiek kainuoja narystė asociacijoje?
Stojimas į asociaciją yra ribojamas. Narystė kainuoja 10 tūkst. latų (18 377 dolerių), be to, kasmet renkama 200 dolerių įmoka. Tokios kainos buvo įvestos maždaug prieš 2 metus.
Aš manau, kad Europoje yra transporto ir vežėjų perteklius, todėl tam tikras transporto rinkos reguliavimas turi būti. Rinka „sugedo“, į ją lengva patekti, todėl atsirado daug diletantų. TIR sistemoje yra tam tikra tvarka ir tam tikros žaidimo taisyklės. Ne visiems tai patinka, bet laikytis jų privaloma. Jeigu transporto įmonė nori įeiti į TIR sistemą, ji privalo atitikti tam tikrus reikalavimus.
Kai kurie vežėjai sako, kad ši stojimo į asociaciją įmoka riboja prieigą prie TIR sistemos. Ką Jūs jiems atsakysite?
Vežėjai, esantys TIR sistemoje, kasmet investuoja pinigų. Jeigu į sistemą patenka nesąžiningas vežėjas, moka visi. Pas mus nustatytos aiškios taisyklės. Jeigu įmonė nori dirbti mūsų sistemoje, ji privalo vykdyti tam tikrus reikalavimus. Tai numato ir Konvencija. Kai kurie vežėjai kaltina mus tuo, kad organizacija tapo uždara monopolistė. Mes priimame tuos vežėjus, kurie, mūsų manymu, nesudarys problemų ateityje.
Tai nereiškia, kad yra ribojamas patekimas į rinką. Galima gauti licenciją ir dirbti kitose sistemose. Yra ir kitų variantų norint gabenti krovinius tarptautiniais maršrutais.
Ar planuojate keisti stojimo įmokos dydį?
Mes dirbame kaip visuomeninė organizacija ir imti papildomų pinigų iš vežėjų neplanuojame. Šiemet kasmetinę įmoką pakėlėme 30 latų, kadangi pernai turėjome sumokėti Rusijos muitinei.
Kokie pokyčiai numatomi „Latvijas Auto“?
Mes planuojame įrengti pasienyje stovėjimo aikšteles bei sukurti eilių rezervavimo sistemą. Ši sistema leis rezervuoti vietą eilėje iš anksto, taigi bus galima laukti savo eilės ne pasienyje, o saugioje aikštelėje. Bus išduodamas numerėlis ir paskiriamas laikas, kada galima kirsti sieną. Tai palengvins sienos kirtimo procedūras ir sumažins vežėjų išlaidas. Paslaugos kaina gali siekti 20 eurų.
Nors jau dabar yra terminalų, galinčių pasiūlyti tokią paslaugą už tam tikrą mokestį, bijau, kad iki metų pabaigos šios sistemos dar neįvesime.
Išvardinkite pagrindines problemas, su kuriomis šiandien susiduria Latvijos vežėjai.
Didžiausia problema – sudėtinga situacija rinkoje.
Rinkos vystymasis priklauso nuo valstybės, įstatymų ir mokesčių. Deja, Latvijoje ne pati geriausia ekonominė situacija. Šiuo metu pastebima mokesčių didinimo tendencija, o tai – papildomos išlaidos vežėjams.
Šiuo metu vyriausybė svarsto labai aktualų vežėjams klausimą – degalų akcizo didinimą. Mūsų pozicija tokia – nemokėti daugiau nei tai yra būtina pagal ES direktyvą.
Taip pat gavome informacijos, kad Latvijos vyriausybė planuoja apmokestinti dalį komandiruotpinigių. Šiandien tarptautinis vežėjas vairuotojui moka minimalią ar šiek tiek didesnę algą. Visa kita – komandiruotpinigiai. Pasiūlymas apmokestinti 50 proc. šių pinigų yra labai rimtas. Jeigu mokestis bus taip smarkiai padidintas, Latvijos vežėjai nebegalės konkuruoti su kolegomis iš Lietuvos, Estijos, Rusijos.
Ar pas jus pastebimas transporto rinkos atsigavimas?
Šiais metais situacija yra pakankamai gera. Pastebimas 30-33 proc. augimas, tačiau kol kas nesakome „op“. Latvija – tranzito šalis. Jeigu Rytuose ir Vakaruose situacija stabilizuosis, mes dirbsime pelningai.
Ar Latvijoje jaučiamas tarptautinių reisų vairuotojų stygius?
Vairuotojų trūkumas buvo jaučiamas prieš 3 metus. Dabar situacija pasikeitė. Pernai maždaug 20 proc. sumažėjo mašinų skaičius, taigi daug vairuotojų liko be darbo. Vairuotojai sensta, o jaunimo ateina labai mažai. Darbas sunkus, todėl jaunuoliai nenori dirbti tolimųjų reisų vairuotojais.
Ar šiais metais gauta pakankamai leidimų į Rusiją
Kol kas jaučiama įtampa dėl leidimų. Anksčiau jų buvo išduodama daugiau kaip 60 tūkst., o šiemet skirta tik 30 tūkst. Paskutinių derybų su rusais metu pavyko gauti dar 11 tūkst. Rusai taip pat dirba mūsų rinkoje, todėl kol kas nėra rimtų baimių likti be leidimų.
Šiais metais pastebimas TIR knygelių išdavimo mažėjimas. 2008 m. jų buvo išduota per 100 tūkst., o 2009 m. – apie 73 tūkst.
Kokie Latvijos vežėjų santykiai su Rusijos muitine?
Šiuo metu reikalai yra pagerėję. Bendradarbiavimas vystosi, operatyviau keičiamasi informacija.
Visi prisimena, kaip mūsų vežėjai buvo sustabdyti pasienyje prieš Naujuosius metus. Tada problema buvo sprendžiama 2 savaites. Nepaisydami TIR sistemos Konvencijos ir suvokdami, kad situaciją reikia spręsti neatidėliotinai, mes buvome priversti sumokėti Rusijos muitinei. Tuomet apribojimai buvo pristabdyti.
Kai kurie nesąžiningi vežėjai, spręsdami savo problemas, pažeidė TIR Konvenciją. Pernai buvo užregistruota 17 krovinių nepristatymų. Tie vežėjai jau bankrutavo.
Ar jūs bendradarbiaujate su kitų šalių asociacijomis? Kaip vyksta šis bendradarbiavimas?
Mes visi esame vienoje IRU komandoje, o daugiausiai bendradarbiaujame su Baltijos šalių asociacijomis. Juk susiduriame su panašiomis problemomis. Tų problemų sprendimai dažnai irgi panašūs, nepaisant to, kad esame konkurentai. Susitikę deramės dėl įstatymų, aptariame problemas ir reikalavimus pasienyje... Mes stengiamės koordinuoti savo veiksmus.
Taip pat bendradarbiaujame su Rusija, Baltarusija, Ukraina, šiek tiek vangiau su skandinavais.
Su kokiomis kliūtimis Latvijos vežėjams teks susidurti artimiausioje ateityje? Ar Jūs įžvelgiate kokių nors grėsmių, o gal – priešingai – rinkos atsigavimą?
Mano manymu, daug kas priklauso nuo valstybių politikos, tranzito politikos, ekonomikos.
Vystymasis bus nuosaikesnis. Nemanau, kad vežėjai vėl skubės imti kreditus vilkikams pirkti. Imdamas paskolą mašinai, vežėjas kelis kartus viską suskaičiuos, prisimins karčią praėjusių metų patirtį.
Kyla susirūpinimas dėl Muitų sąjungos (red. pastaba – Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų sąjunga).
Aš manau, kad ji liberalizuos visą tranzito politiką, ypač su Baltarusija. Turint omenyje supaprastiną muitinės kontrolę ir garantines sistemas, bijoma, kad dalis sausumos krovinių gali nukeliauti būtent į šią šalį. Šiuo metu mes nejaučiame didelių pokyčių, nes normatyviniai aktai ir muitinės reguliavimo įstatymas dar yra rengiami.
Aliona Vasilevskaja
