Tačiau neoficialiai kalbama, kad Krašto apsaugos ministerijoje praėjusią savaitę įvyko stiprus konfliktas tarp ministro A. Anušausko ir viceministro V. Semeškos.
Krašto apsaugos reikalai jau kurį laiką verda visu pajėgumu dėl Vokietijos ir Lietuvos susitarimo NATO rėmuose dislokuoti Lietuvai priskirtą Vokietijos brigadą. Vokietija teigia, kad Lietuvoje turi būti dislokuotas priešakinis vadovavimo elementas, taip pat ginkluotė ir technika, vykti bendros pratybos su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis, bet pati brigada turėtų atvykti į Lietuvą, jei kiltų krizė, per 10 dienų.
Lietuva iš Vokietijos siekia gauti patvirtinimą, kai kai bus sukurta reikiama infrastruktūra mūsų šalyje bus dislokuota visa brigada. Šiuo aspektu jau buvo susikibta ir Lietuvoje, nes Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Prezidentūra norėtų labiau spausti Vokietiją, o krašto apsaugos ministras A. Anušauskas šia trajektorija judėjo lėtai, nenorėjo taikyti spaudimo. V. Semeška iš Krašto apsaugos ministerijos pusės buvo deleguotas į Lietuvos ir Vokietijos darbo grupę, kuri derino Lietuvai priskirtos brigados dislokavimo detales bei abiejų šalių įsipareigojimus.
Neseniai iš pareigų pasitraukė ir kitas A. Anušausko viceminsitras Margiris Abukevičius, kuris išvyko į Japonija ir pradėjo gynybos patarėjo pareigas Lietuvos ambasadoje Tokijuje.
Pagrindinės V. Semeškos atsakomybės sritys buvo krašto apsaugos sistemos biudžeto ir finansinių išteklių valdymo bei įsigijimų politika, krašto apsaugos sistemos įsigijimai, įslaptinti sandoriai, logistika ir infrastruktūra, KAS turto valdymas ir plėtra.
„Per pastaruosius metus V. Semeška gerai ir atsakingai kuravo krašto apsaugos finansinius ištekius, ypatingą dėmesį skyrė efektyviam bei racionaliam lėšų naudojimui. Įsigijimų srityje buvo pasiekti pagrindiniai tikslai modernizuojant Lietuvos kariuomenę: susitarta dėl reaktyvinės artilerijos sistemos HIMARS, nepilotuojamų orlavių „Switchblade“, savaeigių ratinių haubicų „Caesar“, šarvuotųjų kovinės paramos visureigių JLTV, artilerijos radarų, įvairios kitos technikos bei ginkluotės įsigijimo“, – sako ministras A. Anušauskas.
Ministras taip pat padėkojo V. Semeškai už reikšmingą indėlį kartu su gynybos pramone sprendžiant pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ vystymo ir tobulinimo iššūkius, kurie didelių pastangų dėka yra įveikti.
V. Semeškos kuruotoje infrastruktūros srityje yra įgyvendintas Vyriausybės programos ir ministro strateginis darbas – priimti sprendimai ir atlikti parengiamieji darbai naujam kariniam poligonui Lietuvoje įsteigti bei pradėtas Rūdninkų poligono įrengimas. Taip pat sėkmingai užbaigtos derybos ir pradėta trijų karinių miestelių statyba, į modernias patalpas perkelta Gynybos resursų bei Infrastruktūros valdymo agentūra. Įsisenėję kariniai infrastruktūros projektai ir objektai pradėti vystyti sparčiau: pastatyti V klasės amunicijos sandėliai, kareivinės, technikos laikymo ir aptarnavimo objektai, stovyklos Lietuvos kariuomenei ir NATO sąjungininkams.
Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, V. Semeška aktyviai veikė už piliečių surinktas lėšas įsigyjant, ir perduodant Ukrainai ginkluotę: sėkmingos ir rezultatyvios derybos dėl nepilotuojamo kovinio orlaivio „Bayraktar“ su amunicija, dronų – kamikadzių „Warmate“, kitos Lietuvoje gaminamos įrangos.
„Paprastai šauktinio tarnyba Lietuvos kariuomenėje trunka 9 mėnesius. Aš sąžiningai ir netausodamas savęs tarnavau stiprinant krašto apsaugą dvejus metus. Dėkoju ministrui ir kariuomenės vadovybei už pasitikėjimą“, – sako V. Semeška.
Ekonomikos ir bankininkystės išsilavinimą turintis V. Semeška prieš tapdamas viceministru ėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas, dirbo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje frakcijos referentu. Jis turi patirties ir privačiame sektoriuje: yra vadovavęs kelioms tarptautinėms bendrovėms, buvo valdybos nariu ir pirmininku.
Taigi, variantų nelieka...
