Minėtu sprendimu VRK 2022-ųjų rugsėjį konstatavo, kad A. Zuoko politinė kampanija ir jo tuomet vadovautos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) veikla buvo finansuota juridinių asmenų lėšomis, taip padarant nešiurkštų pažeidimą.
„Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prejudicinį sprendimą, konstatavo, kad VRK sprendimas buvo priimtas pagrįstai ir laikantis įstatymo reikalavimų“, – antradienį pranešė Regionų administracinis teismas.
A. Zuoko skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Šis sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Tokį sprendimą teismas priėmė nustatęs, kad A. Zuoko ir jo vadovaujamos politinės partijos naudai buvo apmokėtos išlaidos iš juridinių asmenų – viešųjų įstaigų – lėšų.
Šios išlaidos apėmė 2017-ųjų gyventojų apklausą, susijusią su A. Zuoko rinkimų veikla, ir viešojo transporto studiją, kurios medžiaga vėliau panaudota leidinyje „Zuokas. Įsimylėjęs Vilnių“.
Teismo duomenimis, leidinio rengimo ir redagavimo paslaugos taip pat buvo iš dalies finansuotos tų pačių juridinių asmenų lėšomis.
A. Zuokas skunde teigė, kad VRK praleido teisės aktuose įtvirtintus terminus, o komisijos nustatyti faktai nepagrįsti, nes gyventojų apklausa, viešojo transporto studija, kiti tyrimai ir publikacijos nebuvo naudojami politinėje kampanijoje ar finansuoti jos lėšomis.
Politikas taip pat ginčijo VRK išvadas dėl viešųjų įstaigų apmokėtų išlaidų pripažinimo neteisėtu finansavimo šaltiniu.
Kaip rašė BNS, atlikusi rinkimų finansavimo tyrimą, VRK darbo grupė nustatė, kad dalį kampanijos išlaidų apmokėjo su A. Zuoku susijusios viešosios įstaigos „Azzara“, Jono Meko fondas ir „Vilnius 2035“.
Komisija beveik 17 tūkst. eurų pripažino A. Zuoko ir jo tuomet vadovautos partijos kampanijos nepiniginėmis aukomis, kurias apmokėjo juridiniai asmenys. Dar 1,3 tūkst. eurų pripažinti neteisėtu Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) finansavimu.
Pats A. Zuokas ir tuometis partijos vicepirmininkas Vydūnas Sadauskas neigė bet kokius pažeidimus bei prašė VRK tyrimą nutraukti dėl senaties. Anot politikų, tyrimas dėl 2017–2019 metų įvykių buvo pradėtas 2020-aisiais.
Daugelis VRK narių tąkart pripažino, kad visi terminai praleisti, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos komisijai priimti sprendimą ir nedaro jo negaliojančio.
2019 metais antrame ture A. Zuokas surinko 38,5 proc. balsų ir sostinės mero rinkimus pralaimėjo Remigijui Šimašiui. Tuo metu Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) užėmė antrą vietą ir iškovojo dešimt mandatų Vilniaus miesto taryboje.
2020-aisiais Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) susijungė su partija „Tvarka ir teisingumas“ bei judėjimu „Pirmyn, Lietuva“ ir pasivadino partija „Laisvė ir teisingumas“. Ši 2025-ųjų vasarą pakeitė pavadinimą į Centro dešinės sąjungą.
Įstatymai nurodo, kad visos su rinkimų kampanija susijusios išlaidos turi būti apmokamos per specialią rinkimų sąskaitą, o finansavimas per trečiuosius asmenis draudžiamas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
