„Mažoji aviacija - tai pilotų atsakomybė, eksperimentinis lėktuvas, jau sužinojome tokių daug liberalių nuostatų, o kai įvyksta nelaimė, vėliu tenka daug valstybei investuoti, kad išsiaiškintų, išgelbėtų žmones. Mes svarstysime apie visą tą teisinį reguliavimą, juoba, kad ir ekspertai sako, kad reikia įpareigoti skrendant per jūrą turėti gelbėjimo švyturius, atsakiklius, nes kitaip sunku nustatyti vietą, kur orlaivis patyrė avariją“, - žurnalistams pirmadienį Seime sakė A.Paulauskas.
Jis dar svarstė apie privalomą draudimą, nes paaiškėjo, kad abu pilotai buvo apdrausti, o orlaivis - ne.
NSGK vadovas taip pat patvirtino, jog tyrimą dėl avarijos atliekantis komitetas planuoja paskutines apklausas ir pradės rašyti išvadas.
Pirmadienį komitetui paaiškinimus teikęs Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys patvirtino, kad į Baltijos jūrą nukritęs lėktuvas „An-2“ buvo eksperimentinis, tokiu skristi rizika yra didesnė.
„Svarbiausias apribojimas, kuris taikomas eksperimentiniam modeliui, kad jo negalima naudoti komerciniais tikslais, galima naudoti tik pervežimams ir panašiai. Jei tokiu orlaiviu skraidinami žmonės, jie turi būti perspėti, turi būti užrašas, kad tai eksperimentinis modelis, kuris šiuo atveju ir buvo, ir pilotai turi perspėti, kad modelis yra nesertifikuotas, eksperimentinis, ir dėl to yra padidėjusi rizika skristi“, - žurnalistams pirmadienį Seime sakė B.Merkys.
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne, už daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje.
Vėliau pranešta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas, jis buvo iškeltas penktadienį. Antrojo piloto kūno orlaivyje narai nerado.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
