Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Menkysta komsomolietiskas tas Valiusaitis, ir nieko daugiau.
Ramai.
Šiaip, labai retai replikuoju į komentatorių išsakytas mintis, gerbiu kiekvieną nuomonę. Manau, būtų nepilietiška nepastebėti jūsų komentaro. Pritariu daugumai jūsų išsakytų minčių.
Tokie pasisakymai, kaip šis, taip pat yra tam tikra protesto forma prieš antikonstitucinį valdymą. Tik gaila, kad tokių komentarų nedaug.
"Economics deals with society's fundamental problems; it concerns everyone and belongs to all. It is the main and proper study of every citizen."
Visuomenės esminės problemos įtakoja ne tik ekonomiką.Šviesa yra objektyvi idėja(savo dar neegzistuojančio kūrinio suvokimas), kurios turinį ir esmę beje pirmasis suvokė Platonas. O koks skirtumas kas - Vydūnas ,Schramm... ar "inž"? Šviesa , savo energija maitindama tamsą, sukūrė medžiagą, iš kurios yra sudaryta materiali Visata.Šviesa ir tamsa yra amžinosios dinamikos dipolis.
Lietuvoje mažai šviesos.Tai ir yra svarbiausias tinkamas kiekvieno gyventojo mokslas.
Svarbiausia vertybė yra šviesa.
Visuomenės esminės problemos įtakoja ne tik ekonomiką.Šviesa yra objektyvi idėja(savo dar neegzistuojančio kūrinio suvokimas), kurios turinį ir esmę beje pirmasis suvokė Platonas. O koks skirtumas kas - Vydūnas ,Schramm... ar "inž"? Šviesa , savo energija maitindama tamsą, sukūrė medžiagą, iš kurios yra sudaryta materiali Visata.Šviesa ir tamsa yra amžinosios dinamikos dipolis.
Lietuvoje mažai šviesos.Tai ir yra svarbiausias tinkamas kiekvieno gyventojo mokslas.
Svarbiausia vertybė yra šviesa.
Galvoju, kodėl toks galingas lietuviams Vidūnas.
Ką pasaulis žino apie jį:
"Vilius Storostas-Vydūnas (March 22, 1868 – February 20, 1953), mostly known as Vydūnas, was a Lietuvininkai[1] and Lithuanian[2][3][4][5] writer and philosopher, a leader of the Prussian Lithuanian national movement in Lithuania Minor, and one of leaders of the theosophical movement in East Prussia.". .... Wilhelm Storost was the name on his German passport, while Vilimas or Vilius Storostas was the more correct Lithuanian form used by himself, his family, and other Lithuanians. "Vydūnas" was added to his surname as a pseudonym when he was about 40 years old. He died in Detmold, West Germany.
-------------------
Vydūno gyvenimo 1868-1953 metai?
Kas tuo buvo mąstytojais? Kas labiausiai cituojamas ŠIANDIEN?
Kas daugiausia prisidėjo prie pasaulio civilizacijos vystymo?
------------
1. Alexis-Charles-Henri Clérel de Tocqueville (July 29, 1805 – April 16, 1859) was a French political thinker and historian best known for his Democracy in America and The Old Regime and the Revolution (1856). In both of these works, he explored the effects of the rising equality of social conditions on the individual and the state in western societies.
-----------------------
2. Joseph Alois Schumpeter (February 8, 1883 – January 8, 1950)[1] was an economist and political scientist born in Moravia in present-day Czech Republic.
3. Frank H. Knight: November 7, 1885 : April 15, 1972 (Chicago, Illinois)
Education: B.A., Milligan College (1911); Dissertation: "A Theory of Business Profit," Cornell University, 1916.
4. Ludwig von Mises (1881-1973):
"Economics deals with society's fundamental problems; it concerns everyone and belongs to all. It is the main and proper study of every citizen."
Kas dar ir kiek dažnai?
{...}
Ką pasaulis žino apie jį:
"Vilius Storostas-Vydūnas (March 22, 1868 – February 20, 1953), mostly known as Vydūnas, was a Lietuvininkai[1] and Lithuanian[2][3][4][5] writer and philosopher, a leader of the Prussian Lithuanian national movement in Lithuania Minor, and one of leaders of the theosophical movement in East Prussia.". .... Wilhelm Storost was the name on his German passport, while Vilimas or Vilius Storostas was the more correct Lithuanian form used by himself, his family, and other Lithuanians. "Vydūnas" was added to his surname as a pseudonym when he was about 40 years old. He died in Detmold, West Germany.
-------------------
Vydūno gyvenimo 1868-1953 metai?
Kas tuo buvo mąstytojais? Kas labiausiai cituojamas ŠIANDIEN?
Kas daugiausia prisidėjo prie pasaulio civilizacijos vystymo?
------------
1. Alexis-Charles-Henri Clérel de Tocqueville (July 29, 1805 – April 16, 1859) was a French political thinker and historian best known for his Democracy in America and The Old Regime and the Revolution (1856). In both of these works, he explored the effects of the rising equality of social conditions on the individual and the state in western societies.
-----------------------
2. Joseph Alois Schumpeter (February 8, 1883 – January 8, 1950)[1] was an economist and political scientist born in Moravia in present-day Czech Republic.
3. Frank H. Knight: November 7, 1885 : April 15, 1972 (Chicago, Illinois)
Education: B.A., Milligan College (1911); Dissertation: "A Theory of Business Profit," Cornell University, 1916.
4. Ludwig von Mises (1881-1973):
"Economics deals with society's fundamental problems; it concerns everyone and belongs to all. It is the main and proper study of every citizen."
Kas dar ir kiek dažnai?
{...}
Prajuokinote skaniai. Siūote Alexis de TOCQUEVILLE. Tai parancūzas? Kuris susižavėjo Amerika? Ir aprašė. Kada tas buvo?
Bet šiandien Amerikoj nauji humanitariniai ąžuolai išaugo: Phelps, North, Schramm, Acs, Baumol, Audretsch, ir tttt. Ar, mielasis, nenorite jų paragauti?
Tiek to.
Pvz, Nobelio laureatas Phelps'as kritikuoja atsilikusią antikapitalistinę santvarką - korporatizmą. Gretimame Castor&Pollux straipsnyje taip pat vysta diskusija. Ir aš paklausiau internauto "istoriko", lyg nieko nebūčiau girdėjęs apie tai:
istorikui---inž
2008-11-15 11:44:22 Kas yra "korporacinė santvarka"? Iš anksto dėkoju.
Ir jis man gražiai atsakė (žemiau). Bet nesakė: pasiskaityk, pasiskaityk, pasiskaityk....Ir pridėjo, kad "Lietuvoje ir apskritai visame pasaulyje pastebima itin daug korporacinės-oligarchinės santvarkos požymių".
O Jūs, ką galite išmąstyti humanitariškai apie korporatizmą ir oligarchiją Lietuvoje?
-----------------------------
istorikas - inž.
2008-11-15 12:38:22
Iš pirmo žvilgsnio korporacinis visuomenės organizacijos modelis atrodė gana patraukliai: visi sluoksniai bendradarbiauja siekdami visuotinės gerovės. Bendradarbiaujama per korporacijas, į kurias jungiasi darbininkai
ir darbdaviai. Savo ruožtu korporacijų atstovai įeina į aukščiausią valstybės organą – Nacionalinę korporacijų tarybą. Tiesa, tas jungimasis į korporacijas nebūtinai savanoriškas, – jis gali būti (kaip Italijoje) ir priverstinis. Tačiau to motyvas kilnus – valstybės kaip aukščiausios
vertybės, kuriai turįs paklusti individas, gerovė. O valstybė asocijavosi su valdančiaisiais, turinčiais galios ir išminties, – vadais. Todėl toji korporacinė veikla tebuvo fasadas: visą ūkinį ekonominį bei socialinį
gyvenimą iš esmės valdė fašistų partija.
Korporacinė tvarka sėkmingai galėjo gyvuoti ten, kur buvo stipri fašistų partija, remiama liaudies (tegu ir suklaidintos), kvalifikuota darbininkų klasė, kuri šitokiu profesinio atstovavimo parlamente būdu galėjo išsakyti savo pretenzijas ir legaliai teisiškai ginti savo interesus, kur pagaliau buvo išplėtota pramonė, kai kertasi atskirų ekonominių grupių interesai ir juos spręsti galima tik per savo atstovus parlamente. Lietuvoje šių sąlygų nebuvo. Tiesa, korporatyvizmo idėja buvo patraukli ir tautininkams
A. Smetona simpatizavo B. Musolinio ūkio doktrinai, skelbusiai valstybės primatą, palyginti su individo interesais, tačiau griežtai valdyti ūkio ir jo subjektų jis nebuvo linkęs.
Laikytasi pažiūros, kad politinės partijos atlieka organiškosios valstybės skaldytojišką funkciją – kovodamos dėl valdžios, naudoja priemones, kiršinančias atskiras visuomenės grupes, todėl jos negali būti laikomos
rimtomis kandidatėmis atstovauti rinkėjų interesams Seime. Jų politines funkcijas galėtų sėkmingai atlikti korporacijos.
Valdas Pruskus. „Naujojo humanizmo“ visuomenės organizacijos
modelis: politinė vaizduotė ir atmintis. 2006 m.
Trumpai tariant, korporacinė santvarka yra tokia visuomenės sankloda, kai valdžią dalijasi ne partijos ar visuomeniniai judėjimai, o korporacijos. Korporacinė santvarka panaši į oligarchinę, kai valdžią uzurpuoja stambaus verslo oligarchai. Šiuo metu Lietuvoje ir apskritai visame pasaulyje pastebima itin daug korporacinės-oligarchinės santvarkos požymių.
Bet šiandien Amerikoj nauji humanitariniai ąžuolai išaugo: Phelps, North, Schramm, Acs, Baumol, Audretsch, ir tttt. Ar, mielasis, nenorite jų paragauti?
Tiek to.
Pvz, Nobelio laureatas Phelps'as kritikuoja atsilikusią antikapitalistinę santvarką - korporatizmą. Gretimame Castor&Pollux straipsnyje taip pat vysta diskusija. Ir aš paklausiau internauto "istoriko", lyg nieko nebūčiau girdėjęs apie tai:
istorikui---inž
2008-11-15 11:44:22 Kas yra "korporacinė santvarka"? Iš anksto dėkoju.
Ir jis man gražiai atsakė (žemiau). Bet nesakė: pasiskaityk, pasiskaityk, pasiskaityk....Ir pridėjo, kad "Lietuvoje ir apskritai visame pasaulyje pastebima itin daug korporacinės-oligarchinės santvarkos požymių".
O Jūs, ką galite išmąstyti humanitariškai apie korporatizmą ir oligarchiją Lietuvoje?
-----------------------------
istorikas - inž.
2008-11-15 12:38:22
Iš pirmo žvilgsnio korporacinis visuomenės organizacijos modelis atrodė gana patraukliai: visi sluoksniai bendradarbiauja siekdami visuotinės gerovės. Bendradarbiaujama per korporacijas, į kurias jungiasi darbininkai
ir darbdaviai. Savo ruožtu korporacijų atstovai įeina į aukščiausią valstybės organą – Nacionalinę korporacijų tarybą. Tiesa, tas jungimasis į korporacijas nebūtinai savanoriškas, – jis gali būti (kaip Italijoje) ir priverstinis. Tačiau to motyvas kilnus – valstybės kaip aukščiausios
vertybės, kuriai turįs paklusti individas, gerovė. O valstybė asocijavosi su valdančiaisiais, turinčiais galios ir išminties, – vadais. Todėl toji korporacinė veikla tebuvo fasadas: visą ūkinį ekonominį bei socialinį
gyvenimą iš esmės valdė fašistų partija.
Korporacinė tvarka sėkmingai galėjo gyvuoti ten, kur buvo stipri fašistų partija, remiama liaudies (tegu ir suklaidintos), kvalifikuota darbininkų klasė, kuri šitokiu profesinio atstovavimo parlamente būdu galėjo išsakyti savo pretenzijas ir legaliai teisiškai ginti savo interesus, kur pagaliau buvo išplėtota pramonė, kai kertasi atskirų ekonominių grupių interesai ir juos spręsti galima tik per savo atstovus parlamente. Lietuvoje šių sąlygų nebuvo. Tiesa, korporatyvizmo idėja buvo patraukli ir tautininkams
A. Smetona simpatizavo B. Musolinio ūkio doktrinai, skelbusiai valstybės primatą, palyginti su individo interesais, tačiau griežtai valdyti ūkio ir jo subjektų jis nebuvo linkęs.
Laikytasi pažiūros, kad politinės partijos atlieka organiškosios valstybės skaldytojišką funkciją – kovodamos dėl valdžios, naudoja priemones, kiršinančias atskiras visuomenės grupes, todėl jos negali būti laikomos
rimtomis kandidatėmis atstovauti rinkėjų interesams Seime. Jų politines funkcijas galėtų sėkmingai atlikti korporacijos.
Valdas Pruskus. „Naujojo humanizmo“ visuomenės organizacijos
modelis: politinė vaizduotė ir atmintis. 2006 m.
Trumpai tariant, korporacinė santvarka yra tokia visuomenės sankloda, kai valdžią dalijasi ne partijos ar visuomeniniai judėjimai, o korporacijos. Korporacinė santvarka panaši į oligarchinę, kai valdžią uzurpuoja stambaus verslo oligarchai. Šiuo metu Lietuvoje ir apskritai visame pasaulyje pastebima itin daug korporacinės-oligarchinės santvarkos požymių.
"Mokslas gali pavojus ir tuomet būti, kuomet jis žmogui nesuprantamas yra. Tiktai labai aukštos išminties žmonėms yra veik viskas suprantama. Jų išmanymo galia yra tokia skaidri, jog visa kuo žmonės rūpinas, ką jie mano, ištiria ir sumano, apšviečia. Tik maža yra tokių žmonių. Kiti turi kaipo aklieji iš lengvo žengti tolyn, tarsi graibydami sau kelią surasti. Nuo savo vietos jie tegali į arčiausiąją žengti. Kitaip sakant: kiekvienas naujas mokslas tėra žmogui suprantamas, kad jis prisimezga prie mokslo, kurs yra žmogaus jau žinomas.
Berods galima naują mokslą į atmintį kalti. Bet jis žmogui tuomet neteiks šviesos. Jis jį tiktai apsunkins, jo sąmonę aptemdys, kaip skaidrųjį dangų - ūkana. Žmogus ne pagudrės, bet pakvails. Tai labai dažnai nusiduoda. Daug dažniau negu manoma.Yra žmonių, kurie labai daug mokslo turi. Tačiau jie yra kvaili, arba kvaili pastoję.
Mokslo turėti ir išmintingu būti yra du visiškai skirtingu dalyku. Žmogus su didžiu mokslu ir maža išmintimi visur kiša savo žinias, kur jų visai nereikia. Aišku, kad jis to nenumano ir savo mokslą dėvi kaip puikuojas naująjį drabužį. Bet drabužis nepadaro žmogaus prakilnesniu. Išmintis vien tegali būti žmogaus vertybė, mokslas - tiktai jo turtas."
----------------------------------------------------------------------------------------------
Vydūnas. Raštai. III t. 1992. 134 psl. "Mokslas - pavojus"
Kažkada aš Jums rašiau, atsimenate?
----------------------------------------------------------------------------------------------
Pinigai- kūrybos mainų matas.
Jėga - energijos kiekio matas.
Laisvė - išsilaisvinimas iš savęs.
Demokratija - pinigai + jėga + laisvė.
Čia galima "tikslinti " be galo, bet esmė išlieka.Gal mokslas tikrai daug kam yra pavojus?
Berods galima naują mokslą į atmintį kalti. Bet jis žmogui tuomet neteiks šviesos. Jis jį tiktai apsunkins, jo sąmonę aptemdys, kaip skaidrųjį dangų - ūkana. Žmogus ne pagudrės, bet pakvails. Tai labai dažnai nusiduoda. Daug dažniau negu manoma.Yra žmonių, kurie labai daug mokslo turi. Tačiau jie yra kvaili, arba kvaili pastoję.
Mokslo turėti ir išmintingu būti yra du visiškai skirtingu dalyku. Žmogus su didžiu mokslu ir maža išmintimi visur kiša savo žinias, kur jų visai nereikia. Aišku, kad jis to nenumano ir savo mokslą dėvi kaip puikuojas naująjį drabužį. Bet drabužis nepadaro žmogaus prakilnesniu. Išmintis vien tegali būti žmogaus vertybė, mokslas - tiktai jo turtas."
----------------------------------------------------------------------------------------------
Vydūnas. Raštai. III t. 1992. 134 psl. "Mokslas - pavojus"
Kažkada aš Jums rašiau, atsimenate?
----------------------------------------------------------------------------------------------
Pinigai- kūrybos mainų matas.
Jėga - energijos kiekio matas.
Laisvė - išsilaisvinimas iš savęs.
Demokratija - pinigai + jėga + laisvė.
Čia galima "tikslinti " be galo, bet esmė išlieka.Gal mokslas tikrai daug kam yra pavojus?
marš mokytis humanistikos pagrindų, termodinamikos dėsnių žinove. Niutonų binomą galime paskandinti unitaze, nes žmonių visuomenė ir kultūra yra truputį sudėtingesnis reiškinys, nei vulgarus mėginimas sukišti į aritmetinį veiksmą 2+2=4.
Dabar ramiu tonu: JAV nėra nei stipri nei turtinga valstybė. Truputį. Labai trumpą laiko atkarpą. Apie pabėgimo laiko fraktalus galite postrigauti kiek lenda - man laiko gaila ginčytis dėl Mandelbroto aibės ir panašių niekų. Nes mano, humanistaro akimis žiūrint, tai yra visiški niekai. Bet aš tyliu ir gerbiu tiksliųjų mokslų atstovų darbą.
Todėl nelįskite į visažinio tonu į socialinių ar humanitarinių mokslų sritį. Makiavelį pasiskaitėte, tačiau to nepakanka. Pradžiai paskaitykite Alexis de TOCQUEVILLE (Tokvilio) "Apie demokratiją Amerikoje". Taip, labai idealistinė knygutė. Bet yra keli esminiai dalykai, dėl ko niekaip neišeina redukuoti į "jėga+pinigai". Supaprastinkite dar labiau: pinigai ir yra jėga. Arba dar ką panašiai.
Taip nėra. Formulė sudėtingesnė, jeigu jūs tokios ieškote.
Atsakau: faktorių yra pernelyg daug, jie pernelyg nestabilūs, laboratorinėmis sąlygomis tai neįmanoma atkurti. Ar "tiksliuko" protas pagaliau įsijungė????
Dabar ramiu tonu: JAV nėra nei stipri nei turtinga valstybė. Truputį. Labai trumpą laiko atkarpą. Apie pabėgimo laiko fraktalus galite postrigauti kiek lenda - man laiko gaila ginčytis dėl Mandelbroto aibės ir panašių niekų. Nes mano, humanistaro akimis žiūrint, tai yra visiški niekai. Bet aš tyliu ir gerbiu tiksliųjų mokslų atstovų darbą.
Todėl nelįskite į visažinio tonu į socialinių ar humanitarinių mokslų sritį. Makiavelį pasiskaitėte, tačiau to nepakanka. Pradžiai paskaitykite Alexis de TOCQUEVILLE (Tokvilio) "Apie demokratiją Amerikoje". Taip, labai idealistinė knygutė. Bet yra keli esminiai dalykai, dėl ko niekaip neišeina redukuoti į "jėga+pinigai". Supaprastinkite dar labiau: pinigai ir yra jėga. Arba dar ką panašiai.
Taip nėra. Formulė sudėtingesnė, jeigu jūs tokios ieškote.
Atsakau: faktorių yra pernelyg daug, jie pernelyg nestabilūs, laboratorinėmis sąlygomis tai neįmanoma atkurti. Ar "tiksliuko" protas pagaliau įsijungė????
Labai džiaugiuosi, kad tokią hipotezę iškėlėte. Gal vienintėlis iš lietuvių. Taip, tam yra ir teorinis pagrindimas (ne mano: Schramm, Acs ir kt).
Vienintėlį dalyką čia reikėtų patikslinti: jėga+pinigai=wealth (turto kūrimas per inovacijas). Jei ir kiti šviesuoliai tai suvoktų ir paskleistų tautoje...Paprastumas: geros demokratijos tuštumoje nebūna.
-------------------------
"Tai gal galima kelti hipotezę - demokratija yra jėga ir pinigai? Gal tam tarnauja ir politika. Genialumas slypi paprastume, visuma yra tuštuma.
Išsprendus tą problemą (hipotezę), visi klausimai išnyksta".
Vienintėlį dalyką čia reikėtų patikslinti: jėga+pinigai=wealth (turto kūrimas per inovacijas). Jei ir kiti šviesuoliai tai suvoktų ir paskleistų tautoje...Paprastumas: geros demokratijos tuštumoje nebūna.
-------------------------
"Tai gal galima kelti hipotezę - demokratija yra jėga ir pinigai? Gal tam tarnauja ir politika. Genialumas slypi paprastume, visuma yra tuštuma.
Išsprendus tą problemą (hipotezę), visi klausimai išnyksta".
politika gali buti morali arba realistine. kas del gruzijos klausimo ir rusijos-es derybu blokavimo tai lietuva pasirinko moralia pozicija, bet nepraktine. jei klausime gerai tai ar blogai - be abejo - gerai. o jei klausime naudinga, ar ne. tikriausiai ne. o kas del atomines ir elektros tinklu klausimo - tai gudus ir pasibaidetinas tiek politiku, tiek diplomatu neprofesionalumas pasirodo.
"Todėl demokratija ir yra stipriausia Amerikoje. Kitur pasaulyje yra tik jos imitacija. "
Kodėl? Gal todėl, kad Amerika stipri ir turtinga valstybė.Tai gal galima kelti hipotezę - demokratija yra jėga ir pinigai? Gal tam tarnauja ir politika. Genialumas slypi paprastume, visuma yra tuštuma.
Išsprendus tą problemą (hipotezę), visi klausimai išnyksta.
Kodėl? Gal todėl, kad Amerika stipri ir turtinga valstybė.Tai gal galima kelti hipotezę - demokratija yra jėga ir pinigai? Gal tam tarnauja ir politika. Genialumas slypi paprastume, visuma yra tuštuma.
Išsprendus tą problemą (hipotezę), visi klausimai išnyksta.
REKLAMA
REKLAMA
Ar „politikos tęstinumas“ yra vertybė?