Tyrime, kurį atliko Gėteborgo universiteto (Švedija) mokslininkai, dalyvavo 15–80 metų amžiaus žmonės. Jiems buvo užduodami įvairūs klausimai, pavyzdžiui: kaip žmonės laiko dantų šepetėlį, kiek ant jo išspaudžia dantų pastos ir kiek laiko trunka dantų valymas. Paaiškėjo, kad net 90 % apklaustųjų dantis valosi visiškai netaisyklingai.
Pripažinkime faktą: daugelis iš mūsų šią procedūrą atlieka ne po du kartus per dieną. Kai kurie iš karto po valymo skalauja burnos ertmę specialiu skysčiu ir taip sumažina apsauginį dantų pastos su fluoru poveikį. Ir apskritai – žmonės valosi dantis ne tiek dėl to, kad sumažintų dantų ėduonies riziką, o dėl to, kad būtų gaivesnis burnos kvapas, dėl tam tikrų socialinių normų. Nemaža dalis dantų valymo įgūdžius perėmė iš savo tėvų – net jeigu ir išgirstame, kad kažką darome ne taip, pakeisti įpročius būna labai sunku.
Britų somatologų asociacija rekomenduoja naudoti šepetėlį su nedidele galvute, kad būtų lengviau pasiekti protinius dantis. Šereliai turėtų būti vidutinio minkštumo arba minkšti. Dantys valomi sukamaisiais judesiais, o ne aukštyn-žemyn arba į šonus. Procedūros trukmė – ne mažiau kaip dvi minutės.
Pašalinti maisto likučius rekomenduojama naudojant dantų siūlą, o ne medinius dantų krapštukus (arba dar blogiau – kitus aštrius daiktus), kuriais galima pažeisti dantenas. Tenka pripažinti, kad ne tik lietuviai šią priemonę dažniausiai linkę laikyti nereikalinga (o be reikalo – dantų taisymas yra labai brangus malonumas, kurio kai kuriais atvejais galima išvengti, jeigu imamasi visų reikiamų profilaktikos priemonių).
