Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Derybos Minske: JAV pasiuntinys atvyko pas Lukašenką

„Privertė kontrabandistus keisti taktiką“ – ministras Kondratovičius prakalbo, kas vyksta pasienyje

Naujas maršrutas Vilniaus oro uoste: pirmą kartą į Dubajų pakilo „flydubai“ lėktuvas

Ar planuojama artimiausiu metu – pirmiesiems mėnesiams nuo šios dienos skaičiuojant – uždaryti vėl sienas su Baltarusija?

V. Kondratovičius: Kol kas tokių planų iš Vidaus reikalų ministerijos mes neplanuojame. Manau, tai būtų bendro konteksto kažkokio sprendimo klausimas, kuris rodytų, kad tai yra labai didelė grėsmė. Tarkime, mes galime šiandien vėl uždaryti sieną laikinai, jeigu matysime, kad nelegalūs migrantai bando patekti per postą į Lietuvą nesankcionuotai.

Šiam uždarymui galima faktiškai Pasieniečių vado sprendimu uždaryti pasienio punktą laikinai, tam, kad suvaldyti šią situaciją. Tokių veiksmų, susijusių su nelegalia migracija ar kitais veiksmais, kurie galėtų kelti problemą saugumui, mes nematome, bet jeigu būtų kažkokie kiti bendri sprendimai, kiti metodai, būtini tam, kad išspręsti problemą, tai, manau, turėtų būti bendras Vyriausybės sprendimas.

Jeigu hipotetiškai kalbant, sakykime, vėl pakrypsta vėjas, vėl kyla balionai ir tris naktis iš eilės uždarome Vilniaus oro uostą. Ar tai padėtų uždaryti sieną?

V. Kondratovičius: Iš tikrųjų, sienos uždarymas buvo susijęs su kitais faktoriais – mes pamatėme, kad sienos uždarymas sumažino balionų judėjimą, greičiausiai dėl to, kad buvo sutrukdytas tam tikrų daiktų, pinigų judėjimas per sieną, galbūt krovininių automobilių perdavimas ir taip toliau.

Galėjo vykti visokiausi dalykai, kuriuos labai sudėtinga pamatyti, nes kiekiai nedideli, ir tokia galimybė visada hipotetiškai egzistuoja. Šiandien, jeigu kalbame apie sienų uždarymą, greičiausiai tai turėtų būti viso regiono sprendimas.

Mes turime kalbėti ir su Latvija, turime kalbėti ir su Lenkija, tam kad Baltarusijos siena būtų uždaroma arba kontroliuojama iš visų pusių, o ne tik iš vienos pusės, o kitoje vietoje tas pralaidumas egzistuotų. Šioje vietoje yra būtinas tarpregioninis bendradarbiavimas sprendžiant tą problemą.

Vyriausybės atstovai taip pat buvo susitikę ir su amerikiečiais, ką jie pažadėjo? Ar tai buvo labiau susitikimas ir pokalbis dėl solidarumo, ar galbūt išgirdote apie tam tikras konkrečias priemones, pagalbą?

V. Kondratovičius: Negaliu komentuoti tos informacijos, nes nedalyvavau susitikimuose. Žinau, kad ta pagalba buvo aptariama ir sutarta, bet kokios formos, tiksliau pasakyti, šiandien negaliu.

Ar jūsų ministerija kažkokių indikacijų negavo?

V. Kondratovičius: Ne, mes tikrai ne, tai yra galbūt užsienio politikos dalis, bet ką liečia vidaus saugumą, tai maksimaliai darome tai, ką galime. Pagrindinis elementas – kalbamės su „Frontex“ agentūra, kuri padeda saugoti išorines Europos Sąjungos sienas, tai yra tam tikrų galbūt nuotraukų iš kosmoso, palydovų panaudojimas.

Tokių dalykų yra, bet ten nebūtinai turėtų dalyvauti tik Jungtinių Valstijų pajėgos arba resursai. Yra ir kitų šalių, kurios prisideda prie tos problemos sprendimo.

Eurokomisaras Andrius Kubilius paminėjo tai ir atkreipė dėmesį, kad Lietuva, jeigu prašo paramos ar pagalbos, turėtų pateikti labai konkretų prašymą, nes Europos Komisija tokio bent jau dar negirdėjo. Ar jūs planuojate kreiptis dėl konkretaus dalyko su konkrečiu prašymu, kaip spręsti balionų krizę?

V. Kondratovičius: Ponas Kubilius greičiausiai, kaip komisaras, atsakingas už gynybą, galėtų kalbėti apie ginklus arba kitos įrangos pirkimą. Kiek mano žiniomis, Užsienio reikalų ministras Budrys yra suformavęs ir sankcijų paketą, kurį pateikia savo kolegoms Europos Sąjungoje ir aptarinėja kitus dalykus.

Dėl ginklų arba kinetinio poveikio įrenginių mes jau kalbėjome – tikrai reikia tų sprendimų, kurie padėtų neutralizuoti tokius daiktus. Apskritai kalbant apie Europos fondus ir pagalbą – taip, mes galime panaudoti tas lėšas sienos stebėjimo sistemoms atnaujinti, gerinti, taip pat antidroninei įrangai pirkti.

Visa tai yra vienas kompleksas, nes ir balionas, ir dronas, siunčiamas iš Baltarusijos teritorijos – tokių irgi yra atvejų, kada jie numušami arba nusodinami su įranga – yra vienos bendros sistemos elementai.

Kokia yra migrantų situacija dabar ir kitiems metams? Ar yra planuojama kokių nors naujų priemonių, kaip reikėtų valdyti migrantų krizę?

V. Kondratovičius: Šiais metais mes matėme daugiau bandymų kirsti Lietuvos sieną iš Baltarusijos pusės negu praeitais metais – tai buvo 1,6 tūkst. atvejų, o praeitais metais – 1 tūkst. – tai yra padidėjimas.

Bet paskutiniais mėnesiais, dienomis, intensyvumas, kaip ir visose šalyse, yra sumažėjęs. Net yra dienų, ne viena diena, kada tokių bandymų būna nulis – ir Lenkijoje, ir Lietuvoje, ir Latvijoje tokių atvejų yra mažiau, bet bendrai paėmus, situacija buvo augimo stadijoje, todėl kol kas labai sudėtinga sakyti, ar tai tik žiemos laikotarpio rezultatas, ar galbūt Baltarusijos režimas turi kitų sumanymų vykdydamas instrumentalizuotą migrantų karą prieš mus.

Šiuo atveju tikrai manau, kad mūsų siena saugoma tvirtai. Galbūt daugiau turėtų pasitempti kolegos iš šiaurės – Latvija. Jie irgi ieško finansavimo ir įrenginėja stebėsenos sistemas, mes irgi turime atnaujinti tas sistemas, pastatyti tam tikrą infrastruktūrą, kad greičiau reaguoti į bandymus kirsti mūsų sieną.

Atitraukimas sprendžiant kitas problemas, galbūt net kontrabandinių balionų paieška ir visa kita, reikalauja papildomų operacinių gebėjimų suvaldyti visą situaciją, bet mūsų pasieniečiai tikrai žino, ką daro, ir kartu su policija bei su kariuomene šiandien tvirtai saugo mūsų išorinę sieną.

Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.