Kovo 2 dieną dienraštis „The New York Times“ paskelbė, kad JAV prezidentas Barackas Obama nusiuntė slaptą laišką Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Laiške teigiama, kad mainais už pagalbą stabdant Irano branduolinę programą Rusija gali tikėtis, kad Vašingtonas atsisakys savo planų Vidurio Europoje dislokuoti priešraketinį gynybos skydą. Rusijos lyderiai atstūmė ištiestą B. Obamos ranką. Maskva teigia sveikinanti JAV norus diskutuoti dėl skydo, tačiau teigia, kad šios diskusijos negali būti siejamos su politika Irano atžvilgiu.
Analitikas Michaelas Rubinas mano, kad pernelyg dažnai naujos JAV administracijos mano, jog dėl nesugebėjimo įstraukti į konstruktyvias derybas yra kalti ne JAV priešininkai, o ankstensės administracijos atotovai. B. Obama nėra išimtis, tačiau jo noras bet kokia kaina įsitraukti į diplomatiją su Rusija gali kainuoti brangiai.
NATO aljansas, kuris palaimino skydo kūrimą Lenkijoje ir Čekijoje, yra kolektyvinė gynybos organizacija. JAV prezidentas Harry S. Trumanas suprato, kad tam, jog kolektyvinė gynybos sistema veiktų, visiems nariams turi būti užtikrinta vienoda gynyba. Vakarų Europa buvo ne tik JAV strateginių interesų zona, tačiau ir mėgavosi tokiu pačiu aspaugos lygiu. Bėgant metams NATO plėtėsi. Žlugus Sovietų Sąjungai, po kurio laiko prie aljanso prisijungė buvusios Rytų bloko šalys. 1999 metais buvo priimtos Lenkija, Vengrija ir Čekija, o po 5 metų narėmis tapo ir Baltijos šalys bei Bulgarija su Rumunija.
Vidurio ir Rytų Europos šalys dažnai labai jautriai reaguoja į bet kokias užuominas, kad jos vis dar yra laikomos antrarūšėmis partnerėmis tiek NATO, tiek ES. Kai Rusija vis įnirtingiau priešinosi JAV priešraketinio skydo kūrimui Vidurio Europoje, kai kurie JAV diplomatai pasiūlė idėją, kad skydas galėtų būti dislokuotas kurioje nors iš senųjų NATO valstybių – Italijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Buvęs JAV prezidentas George'as W. Bushas teisingai priešinosi šiai idėjai, nes siekė parodyti, kad visos NATO narės yra lygios, o Rytų Europa nėra tik JAV interesų zona.
Praha ir Varšuva sutiko priimti skydą nepaisant nemenko pasipriešinimo šalių viduje, tad galima pagrįstai klausti, ar JAV dabar išduos šias šalis. Kaip pažymi M. Rubinas, nors B. Obamos padėjėjai pasisako už realpolitik sugrąžinimą į užsienio politiką, tačiau Vašingtono dabartinis kursas labiau primena pavojingą idealizmą.
B. Obamos idealizmas yra pavojingas, nes Rusijos premjeras Vladimiras Putinas realizmą supranta visiškai kitaip. Jis nesiekia gerų santykių su Vakarais, o nori, kad Maskva vėl taptų neformalios imperijos, kurios ribos sutaptų su buvusiomis Sovietų Sąjungos sienomis, lydere. V. Putinas noriai padeda Iranui, nes šią pagalbą vertina kaip neišvengiamą Maskvos pergalę. Viena vertus Rusijos branduolinė programa Iranui milijardais dolerių papildo kompanijos „Rosatom“ kišenę. Be to, auga ir Rusijos ginkluotės pardavimai Iranui. Rusija ginklus parduoda arba tiesiogiai, arba per Baltarusiją. Kita vertus, jei JAV nuspręstų su Irano branduoline programa susidoroti kariniu keliu, tai neišvengiamai išaugtų naftos kainos, kurios iš recesijos ištrauktų Rusijos ekonomiką.
Irano lyderiai taip pat siekia priremti JAV prie sienos. Dar 2008 metų vasario 11 dieną, minint 29-ąsias Islamo revoliucijos metines, šalies prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė: „Aš oficialiai skelbiu, kad Iranas tapo tikra realia supergalia. Aš gariai sakau, kad JAV imperializmo ir bauginimo era baigėsi“.
Galiausiai atrodo, kad laikas, kada JAV dar galėjo prašyti Rusijos pagalbos kovoje su Irano branduoline programa, jau praėjo. Iranas teigia, kad net ir tokiu atveju, jei Rusijos ekspertai nebepadėtų užbaigti Bušero branduolinės elektrinės, iraniečiai tą padarytų patys.
M. Rubinas teigia, kad B. Obama savo žingsnį gali suvokti kaip pragmatišką ėjimą, tačiau tokie gestai sukuria precedentus. JAV sąjungininkai, kurie baiminasi, kad bus paaukoti vardan diplomatinio patogumo, gali klausti, ar JAV aljansus šiandien kuria vien tik remdamasi savo interesais, ar ir bendromis vertybėmis bei istorija. Jei Rusijos spaudimas privers JAV atsisakyti priešraketinio gynybos skydo Lenkijoje ir Čekijoje, tai Kremlius gali būti paskatintas didinti spaudimą Kaukaze, Centrinėje Azijoje ar Korėjos pusiasalyje. Jei B. Obama išduos lenkus ir čekus, kodėl tuomet JAV turėtų laikytis savo pažadų Gruzijai ir Ukrainai?
M. Rubinas teigia, kad JAV turi suprasti, jog saugumą geriausiai užtikrina šalį remiantys sąjungininkai, o ne sandėrių su jais nesilaikymas.
