Apsipirkti išvažiavęs lietuvis grįžęs neberado savo vaikštynės: sunku patikėti, kas vyko po to

Pasirodo, Pupasodyje gyvenantis senolis, kaskart susiruošęs iš kaimo važiuoti autobusu apsipirkti į Alytų, ją visuomet pasilikdavo krūmais apaugusioje ir iš šalies nepastebimoje vietoje.

Grįžęs iš miesto, daiktus susidėdavo ant vaikštynės ir, stumdamasis ją, dar vieną kilometrą pareidavo iki namų. Tačiau vakar iš Alytaus į stotelę sugrįžęs senjoras savo vaikštynės neberado. Ją kažkas galimai pasisavino.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Policija prašo pagalbos – Vilniuje ieškomas įtariamasis dėl vagystės ir kortelės panaudojimo

Vilniuje – neeilinė vagystė: pavogtas keliasdešimties tūkstančių eurų vertės namelis

Sukčiai ir toliau siautėja – iš gyventojų išviliota beveik dešimtis tūkstančių eurų

Neradęs paliktos vaikštynęs kreipėsi į policiją

Nustebęs senolis išsikvietė policijos pareigūnus. Taip pat paskambino ir jam padedančiai pažįstamai – Miroslave gyvenančiai Onutei Tumasonienei.

Atvažiavusiai moteriai vyras papasakojo, kokia bėda jį ištiko. Onutė parvežė vyriškį  su pirkiniais namo, o pati socialiniuose tinkluose pasidalino pagalbos prašymu – teiravosi, ar niekas nerado vaikštynės, pateikė savo telefono numerį, jeigu kažkas turėtų naudingos informacijos.

„Penkiolika metų esu pradirbusi socialine darbuotoja. Dar nuo tada pažįstu ir šį Pupasodžio gyventoją, kuriam stengiuosi žmogiškai padėti.

Nors vyrui jau arti 90 metų, bet jis šviesaus proto, savarankiškas. Jam padeda bei pagalbą siūlo ir seniūnija, bet vyriškis dar nori pats gyventi ir tvarkytis savarankiškai.

Jam namai yra namai. Labai nuliūdino žinia, kad dingo jo vaikštynė, kuri jam tokia svarbi“, – pasakojo Onutė.

Dingus senolio vaikštynei žmonės neliko abejingi

Anot jos, rajono gyventojas su vaikštyne ateidavo vieną kilometrą nuo namų iki stotelės. Pačią vaikštynę palikdavo savo nusižiūrėtoje vietoje, toliau nuo kitų akių.

„Tiikrai nenumesdavo kur papuola netvarkingai ar pačioje stotelėje. Turėjo nusižiūrėjęs tinkamą vietą ir ten paslėpdavo. O grįžęs iš miesto vėl ją pasiimdavo, susidėdavo pirkinius ir kilometrą eidavo atgal iki namų. Na, bet vakar jos jau neberado“, – kalbėjo į pagalbą senoliui atskubėjusi moteris.

Šiandien ji pasidalino džiugia žinia. Visgi aplinkiniai neabejingi kito nelaimei. Onutei skambino ne vienas žmogus, kuris siūlė pagalbą senoliui, norėjo vaikštynę padovanoti.

„Tačiau jau su pirmąja moterimi susitarėme. Ji teigė, kad padės ir parūpins senoliui vaikštynę“, – neabejingais žmonėmis džiaugėsi moteris.

Autorė: Raimonda Bernatavičienė