Gamtininkų nurodytose vietose ant elektros oro linijų atramų sumontuotos specialios apsaugos. Pranešime spaudai teigiama, kad ESO ir Šiaulių miesto bei rajono savivaldybės į šį projektą investavo per 40 tūkst. eurų.
„ESO svarbu ne tik užtikrinti patikimą elektros tiekimą, bet ir pasirūpinti infrastruktūros saugumu, kad ji keltų kuo mažiau pavojų aplinkiniams, taip pat ir laukinei gamtai. Džiaugiuosi, kad Šiauliuose konstruktyviai bendradarbiaujant su savivalda ir gamtininkais pavyko operatyviai įgyvendinti aplinkosauginius sprendimus, kurie prisidės prie nykstančių rūšių išsaugojimo“, – cituojamas ESO vadovas Renaldas Radvila.
Atramos, kurios kėlė didžiausią riziką, buvo identifikuotos kartu su apuokų išsaugojimu besirūpinančia asociacija „Ekosistemų apsaugos centras“. Iš viso ESO Šiaulių mieste bei rajone įrengė apsaugas ant daugiau kaip 150 atramų, septyniose oro linijų atkarpose.
Teigiama, kad montavimo darbai buvo pradėti spalio 29 d. ir atlikti per savaitę, o apie planinius elektros tiekimo atjungimus apsaugų montavimo metu gyventojai buvo informuoti trumposiomis žinutėmis.
ESO taip pat skelbia įsipareigojęs užsakyti mokslinę studiją, kad būtų įvertintas elektros skirstomųjų tinklų poveikis paukščiams. Joje bus identifikuojami skirtingų tipų oro linijų rizikos veiksniai laukiniams paukščiams, pažeidžiamos rūšys.
„Siekiame, kad mūsų sprendimai būtų pagrįsti duomenimis, kurių šiandien dar trūksta, o tinklo modernizavimas vyktų lygiagrečiai su aplinkai draugiškų sprendimų įgyvendinimu. Mokslinis tyrimas leis tiksliau planuoti, kur diegti apsaugos priemones, o kur – spartinti oro linijų keitimą kabelinėmis“, – pažymi R. Radvila.
Skelbiama, kad efektyviausia priemonė, siekiant sumažinti ESO vykdomos veiklos poveikį aplinkai, yra oro linijų kabeliavimas. Iki 2028 m. planuojama kabeliais pakeisti dar apie 2 tūkst. oro linijų miškingose vietovėse.
Tačiau teigiama, jog investicijos, kurių reikėtų sukabeliuoti visoms 10 kilovoltų (kV) oro linijoms Lietuvoje, šiuo metu būtų per didelės. ESO skaičiavimais, visų šių linijų sukabeliavimas kainuotų apie 2,873 mlrd. eurų.
ESO valdomos elektros skirstomųjų tinklų linijos sudaro daugiau kaip 130 tūkst. kilometrų, iš jų sukabeliuota apie 37 proc.
Rašoma, kad miškingoms vietovėms skiriamas ypatingas dėmesys, nes čia oro linijos yra labiau pažeidžiamos, todėl siekiama kabeliuoti sparčiau. Iš miške esančių 10 kV linijų kabelinis tinklas dabar sudaro 45 proc., o 2025 m. pabaigoje pasieks 48 proc.
