Pasak Vytauto Vrubliausko, renovacijos procesus šalyje administruojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus, AEŠ diegimas būstuose ne tik skatina spartesnę kovą su klimato kaita, bet ir užtikrina aukštesnę butų savininkų gyvenimo kokybę.
„Aplinkos neteršiantys ištekliai ženkliai sumažina daugiabučių išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją. O turint omenyje, kad pastatų sektorius sudaro daugiau kaip trečdalį visų į aplinką patenkančių Europos Sąjungos ŠESD, renovacija didinant būstų energinį efektyvumą ir AEŠ įrengimas juose – tiesiausias kelias į žalesnę ir švaresnę Lietuvą bei Europą. Tačiau šios priemonės ne tik skatina daugiabučių tvarumą, bet ir didina gyventojų komfortą – leidžia sutaupyti, padeda įgyti daugiau nepriklausomybės nuo išorinių elektros ar šilumos tiekėjų. Tarp tokių AEŠ patenka ir šilumos siurbliai oras-vanduo bei jos saugyklos“, – sako V. Vrubliauskas.
Šaldytuvo principu veikiantis įrenginys
Šilumos siurblys yra ekologiškai ir aplinkos visiškai neteršiantis įrenginys, iš aplinkoje esančio šilumos šaltinio – grunto, vandens ar oro – išgaunantis šilumą ir jį atiduodantis daugiabučio namo šildymo arba karšto vandens sistemai.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pasakoja, kad šilumos siurblys oras-vanduo veikia atvirkštiniu šaldytuvo principu – pasiimdamas šilumą iš lauko, jis „šaldo“ lauką ir į pastato vidų perduoda šilumą.
„Šis įrenginys yra dažniausiai naudojamas patalpų šildymui. Jo kompresorius, kuris ir suspaudžia darbinį šilumos siurblio agentą bei pakelia jo temperatūrą, tuomet šiluma yra perduodama į šildymo sistemą – radiatorius, grindis, karšto vandens vamzdžius, tokiu būdu sušildydamas ten tekantį vandenį. Lauke darbinis agentas garintuve yra išplečiamas, nukrenta jo slėgis ir jis išgaruoja, paimdamas šilumą net iš pakankamai šalto aplinkos oro. Svarbu tai, kad šilumos siurbliai, jei nereikia keisti šildymo sistemos ir ji yra pritaikyta šildymui šilumos siurbliui, renovacijos proceso neištęsia, nes jie yra sumontuojami itin greitai, vidutiniškai per maždaug 2 dienas“, – sako M. Nagevičius.
Greičiausiai atsiperka pakeitus iškastinį kurą
Jis pratęsia, kad šilumos siurbliai yra „varomi“ elektra, o sutaupymai priklauso nuo iki tol naudoto šildymo būdo.
„Su viena kilovatvalande elektros vasarą galima pagaminti apie 3-4 kartus daugiau šilumos. Jei šilumos siurbliu keičiame dujinį katilą, ši technologija atsipirks itin greitai, nes šiuo metu dujų kaina itin aukšta. Taip pat kai kurie mažesni daugiabučiai vis dar naudoja malkinius katilus. Nors tokiu atveju apie investicijos atsiperkamumą kalbėti būtų sunku, šilumos siurblys suteiks gerokai daugiau komforto, tuo pat metu bus tausojama ir aplinka. Vis dėlto kaip ir minėjau, optimaliausia – aplinkos ir piniginės atžvilgiu – šiuo įrenginiu keisti iškastinį kurą“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, papildomai sutaupyti galėtų padėti kartu su šilumos siurbliu įrengta saulės elektrinė: „Saulės elektrinė generuoja elektrą, kurią galima nukreipti į bet kurį pastato įrenginį. Kadangi šilumos siurblys reikalauja nemažo kiekio elektros energijos, įsidiegus saulės jėgainę, ji gali palaikyti šilumos siurblio veikimą.“
Papildomas žingsnis – šilumos saugykla
M. Nagevičius pažymi, kad šilumos siurblį oras-vanduo papildo ir kitas AEŠ – šilumos saugykla. Tai yra tam tikro dydžio rezervuaras, kuriame yra kaupiama nepanaudojama energija.
„Pavyzdžiui, žiemos metu, lauko temperatūrai nukritus, šilumos siurblio efektyvumas natūraliai krenta, tam pačiam kiekiui šilumos pagaminti suvartojama daugiau elektros energijos. Todėl kai naktys būna itin šaltos, o dienos – šiltesnės, dienos metu efektyviau dirbančio šilumos siurblio sugeneruotą energiją galima perkelti į šilumos saugyklą. Tuomet, kad naktį nereikėtų „varginti“ siurblio, patalpų šildymui galima naudoti saugykloje sukauptą energiją. Tai leidžia sutaupyti dar daugiau. Ateityje tai taip pat leis uždirbti iš elektros energijos balansavimo“, – sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
Valstybė padengia 30 proc. investicijų į žalią energiją
Visi Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai turi galimybę įsidiegti ne tik šilumos siurblius ar šilumos saugyklas, bet ir kitus, saulės energiją išnaudojančius šaltinius – kolektorius ar elektrinę.
Sėkmingai įsirengus vieną ar daugiau iš šių priemonių, valstybė padengia iki 30 proc. jų kainos iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos.
Tuo pat metu būstus renovuojantys gyventojai, kurių namų plotas viršija 1,5 tūkst. m2, privalo įsirengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms.
Straipsnių serija „Renovacija mažina klimato kaitą“ skaitytojus plačiau supažindins su renovacijos galimybėmis, siekiant prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.
