Rugsėjo 20-osios festivalio „Permainų muzika“ videoklubas skirtas kompozitoriui, rašytojui ir filosofui Johnui Cage‘ui.
Bus kalbama apie jo kūrybos ištakas ir įtakas, rodomi filmų fragmentai: John Cage. Nuo nulio (režisieriai Frank Scheffer ir Andrew Culver) ir John Cage (iš serijos Keturi amerikiečių kompozitoriai, režisierius Peter Greenaway). 19 valandą prasidėsiančio renginio viešnia – muzikologė Veronika Janatjeva, sakoma pranešime spaudai.
Johnas Cage‘as nuo vaikystės domėjosi radiju. Vėliau susižavėjo architektūra ir pradėjo komponuoti: užrašinėti muziką, kurią pats improvizuodavo fortepijonu.
Padirbėjęs Niujorko statybose jis nuvyko pas Arnoldą Schönbergą ir tapo jo mokiniu. Tačiau Schönbergo įtaka buvo labiau psichologinė, nei muzikinė. Jis tikėjosi priversti Cage‘ą neberašyti muzikos, tačiau gavosi priešingai.
Cage‘as steigė pirmuosius mušamųjų ansamblius, kuriems instrumentus pirkdavo pats arba pritaikydavo metalinius daiktus iš automobilių sąvartyno. Dar jis pradėjo naudoti įvairius garsų šaltinius: ne tik muzikinius, bet ir kitus įmanomus garsus bei triukšmus. Jį ypač domino radijo studijų teikiamos galimybės.
Pritaikytasis (preparuotas, paruoštas) fortepijonas taip pat buvo vienas jo atradimų. Metalinių varžtų ir gumos gabalėlių įterpimas tarp fortepijono stygų pakeisdavo instrumento skambėjimą ir darė jį panašų į mušamųjų.
Kompozitorių įtakojo Rytų filosofija. Senovės kinų „Permainų knyga“ bei jos heksagramos tapo neišsemiamu idėjų šaltiniu visam gyvenimui.
Cage‘as sugalvodavo, kas kūrinyje turėtų vykti, sudarydavo sistemą, o konkrečiais garsais nesirūpindavo – atsitiktinės skaičių ir ženklų kombinacijos pačios „sudėliodavo“ muziką.
Cage‘as parašė daugybę tekstų: įdomiausių istorijų, filosofinių apmąstymų; rašė apie įvairiausius muzikos bei meno reiškinius, taip pat ir apie grybus, nes buvo vienas geriausių Amerikoje grybų žinovų.
Cage‘o požiūris į kūryba ilgainiui keitėsi. „Tikslingumą be tikslo“ pakeitė aktyvesnio kompozitoriaus vaidmens nuostata. Jis ėmėsi organizuoti didelius, spalvingus ir triukšmingus renginius, primenančius cirko vaidinimus.
Kompozitoriaus užmojams nebuvo ribų. Jis kūrė kone kiekvienam galinčiam skambėti objektui – nuo buities rakandų, baldų iki vėjo ir lietaus. Jam pavyko išjudinti ne tik tradicinės, bet ir šiuolaikinės muzikos pamatus. Originalus mąstymas, polinkis į paradoksus, humoras ir aiški anarchisto laikysena leido jam tapti kultine šiuolaikinės muzikos figūra, įtakojusia ne tik muzikos pasaulį.
Muzikologė Veronika Janatjeva
(parengta pagal Šarūno Nako straipsnį Johnas Cage‘as. Tyla ir atsitiktinumas)
