Tinklalaidėje vedėjai L. Šukienei paprašius A. Cholinos nusikelti į savo praeitį ir vaikystę, garsi moteris prisimena, kad ji nuo pačių mažiausių savo dienų norėjo būti tuo, kuo yra dabar.
Spektaklius statė jau darželyje
„Kaip bebūtų keista, tas jausmas mane lydėjo visą laiką, aš niekada neturėjau jokių abejonių ir kitokių pagalvojimų. Tik aš nežinojau, kaip aš nueisiu tą kelią. Nors tai buvo vaikiškos apraiškos, bet aš vis tiek pradėjau statyti dar darželyje.
Aš labai gerai prisimenu, kai aš organizuodavau grupėje vaikus ir jie pildydavo mano norus. Sakykime, būdavo kalėdinė eglutė ir aš stačiau snaigių ir nykštukų šokius.
Dabar, aišku, tai juokinga, bet aš žinojau, kad aš noriu tą padaryti, padarydavau ir man gaudavosi, nors man buvo vos penkeri metai“, – šypteli garsi režisierė ir choreografė.
Vėliau du kartus A. Cholina įstojo į Čiurliono menų mokyklą Vilniuje, kur tobulino savo baleto žinias.
„Man atrodė, kad aš labai noriu būti balerina, bet, kaip aš dabar suprantu, aš tiesiog norėjau būti toje srityje, nes aš nebuvau labai „gabaus“ kūno.
Prieš tai aš lankiau dar baleto būrelį ir baleto mokykla buvo tęstinumas to būrelio, aš nebuvau ypatinga mokinė ar labai mėgiama todėl, nes tikrai buvau vidutiniškų duomenų.
Mūsų klasė buvo labai didelė ir tikrai už mane buvo geresnių, bet manęs tai nė kiek neglumino ir aš mokykloje dariau tą patį, ką dariau darželyje – aš stačiau šokius“, – pasakoja pašnekovė.
Tačiau baigusi mokyklą, anot A. Cholinos, ji atsidūrė tarsi aklavietėje, nes tuometinė mokinė nebuvo pasirinkta į teatrą.
„Tikrai buvo toks pasimetimo momentas. Aš nujaučiau, kad manęs nepaims, bet tuo pačiu supratau, kad aš to ir nelabai noriu. Jau tada mokėjau matyti ir mačiau, kad tikrai už mane yra gabesnių.
Aš net nespėjau atsitokėti, kaip amžinatilsį baletmeisteris Elegijus Bukaitis, mūsų šeimos draugas, jis pasakė, kad turiu mokytis baleto režisūros“, – sako moteris.
Daugiau apie A. Cholinos karjeros etapus ir jos vingius žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
