Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui šalyje kurti nacionalinę diviziją. Tai esmingai padidintų Lietuvos gynybinę galią. Ką tai duos ir kiek kainuos – interviu „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ aptarė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Nacionalinė divizija turėtų atsirasti 2030 m., ji bus kuriama esamų sausumos pajėgų pagrindu – iš „Geležinio vilko“, Jono Karolio Chodkevičiaus „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ rezervinės brigadų.
Anot ministro, dalį ginkluotės Lietuva jau turi arba yra sudarytos sutartys dėl įsigijimo. Vis dėlto dalį technikos dar reikės įsigyti. Lietuva šiuo metu turi vieną pilnai sukomplektuotą brigadą, antrą – lengvesnę, o trečioji yra tik popieriuje.
A. Anušausko teigimu, karo metu dalis struktūrų dažnai būna tik popieriuje, nes atsiranda iš rezervo pajėgumų. Nacionalinė divizija turėtų tris brigadas, viena iš jų – „Aukštaitijos“ – išliktų rezervinė.
„Bet ir rezervinei brigadai reikalinga ginkluotė, be abejonės, aprūpinimas. Taip, dalis to yra, bet kitas, ypatingai „Žemaitijos“ brigadą, reikės stiprinti, didinti. Pats bendras didėjimas nėra dramatiškai didelis, tūkstančiu karių“, – aiškina ministras.
A. Anušauskas pastebi, kad bet koks karinių pajėgumų stiprinimas kainuoja.
„Gynybos biudžetas pas mus išimtinai finansuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų, čia nėra europinių pinigų, išskyrus, kiek investuoja sąjungininkai“, – sako jis.
„Nenoriu spekuliuoti skaičiais, bet kiekvienais metais papildomai tektų investuoti, jeigu norime iš karto pradėti investicijas, virš 100 iki 300 milijonų kiekvienais metais, bet labai skirtingai. Tai nėra kažkoks procesas, kur gali viską iš karto gauti, įsigyti, sukurti. <...> Vidurkis būtų 200 milijonų (per metus – red. past.)“ – skaičiuoja A. Anušauskas.
Ministro vertinimu, divizijos formavimas nebus vienos Vyriausybės darbas – tam reikės visų partijų pritarimo, gali tekti pasirašyti tam tikrą dokumentą.
A. Anušausko teigimu, formaliai divizija bus įsteigta dar šiemet.
