Eugenijus rodė kareivio palaikus, daugiau nei pusę metų gulėjusius prie Kupianskio esančio Hruševkos kaimo pakraštyje.
Hruševka buvo okupuota nuo pernai paskutinių vasario dienų iki rugsėjo, kol Ukrainos ginkluotosios pajėgos, dėl galingo kontrpuolimo Charkivo srityje, kaimą išvadavo.
„Jau negalvojome, kad būsime išlaisvinti. Buvo toks džiaugsmas, kad pagaliau jų sulaukėme. Jau manėme, kad viskas baigėsi. Bet taip netikėtai atėjo Ukrainos ginkluotosios pajėgos... ir orkai puolė bėgti. Kas kur. Ir tankais, kas kuo... Ir mašinomis“, – pasakoja Hruševkos gyventoja Diana.
Tuomet, kaip prisimena vietiniai, daugumai rusų okupantų pavyko pabėgti, bet anaiptol ne visiems.
„10 kareivių arba dezertyrai, arba rusai juos pamiršo, kai visi bėgo. Mūsiškiai stovėjo, o jie ėjo šiuo keliu. Pasirodo, kad pėdino 10 orkų. Čia įvyko susišaudymas iš automatų. Mes viską girdėjome, viskas vyko vakare. Devyniems pavyko pabėgti, o vieną nušovė“, – kalba Diana.
Ir tai tas pats nušautas rusų okupantas, kurio palaikus ir parodė Eugenijus. Nuo tada ten beveik niekas nesilankė – vietiniai gyventojai prie nušauto kūno bijojo artintis dėl minų pavojaus.
„Kaip ten ateiti, būdavo, Dievas žino. Niekas nieko nežino. Niekas dėl to jo ir nelietė. Ten yra užminuotų vietų, bet kokiu atveju, 100 proc. yra“, – sako Hruševkos kaimo gyventojas Evhen.
Įsitikinę, kad vieta nepavojinga, ukrainiečių kariai tvarko okupanto lavoną. Tai Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų narys. Kamufliažas, tranšėjiniai batai. Tokius darbus vykdo specializuotas J9 padalinys. Tai žmonės, kurie suranda ir surenka tiek rusofašistų, tiek Ukrainos žuvusius karius.
„Svarbiausias veiksnys yra pats faktas, kad Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariškio kūnas yra mūsų šalies teritorijoje, jis bus perduotas tarptautiniam teismui. Antra, bet, manau, tai yra svarbiausia – Rusijos kariškių kūnų mainai su mūsų broliais, mūsų vyrais“, – kalba kariškis Anton.
Žuvusiųjų vyrai ieško ir kituose kaimuose. Yra vietų, apie kurias anksčiau niekas nežinojo, net neįtarė, kad ten galima kažką rasti. Tiesa, norint saugiai išvežti palaikus, vietovę pirmiausia turi nuodugniai ištirti išminuotojai. Per metus, kol vyksta karas, Antonas asmeniškai į morgą išsiuntė daugiau kaip 400 okupantų – rusų „pamirštų saviškių“ lavonų. Visame regione dirba tokios kelios specializuotos paieškos grupės. Sunkiausias darbas buvo Piski Radkivskių kaime, Iziumsko rajone.
„Iš Piski-Radkivskių paėmiau visą „kamazą“. 50... ne, 66 kūnus“, – pasakoja Anton.
Prieš tiriant kūnus, sudaroma speciali komisija. Jos sudėtyje – saugumo tarnybų atstovai, teismo medicinos ekspertai, kriminalistai. Komisijos užduotis – nagrinėti paimtus kūnus. Specialistai apžiūri juos, paima DNR mėginius ir kaupia šią informaciją bendroje duomenų bazėje. Ir tik tada kūnai perduodami mainams. Pernai Rusijos raketa buvo pataikiuisi į vieną iš mainams ruošiamų kūnų saugyklų. Tiesa, Hruševkoje gali būti ir daugiau okupantų lavonų. Mat jau po išlaisvinimo dviejų orkų kūnai buvo padėti vieno namo rūsyje. Tačiau netrukus į tą daugiabutį pataikė rusų raketa.
„Kai jie spruko, buvo mašina sudegusi, buvo sudegęs automobilis, ir tie lavonai, kad nesimėtytų, vaikinai žvalgybininkai ar kas ten, juos tiesiog išnešė. Bet ar jie dabar ten, ten buvo rusai, mes nežinome. Pastatas sugriuvo. Viskas užversta“, – pasakoja Hruševkos gyventoja Ksenija.
Hruševkos kaime rasto kariškio palaikai buvo paskutiniai iš tų, kurie bus išsiųsti į Rusiją per būsimus mainus. Tačiau visoje deokupuotoje Charkivo srityje kūnų paieška tebevyksta toliau.
