„Šiuos sprendimus vienareikšmiškai teigiamai vertinu, tai tikrai yra savalaikė ir pakankamai efektyvi pagalba žmonėms susitvarkyti su nerimu“, - BNS sakė NT bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Sauliaus Vagonis.
Pasak jo, dabartinė situacija labai skiriasi nuo 2008-2009 metų krizės, kadangi dėl tvaraus skolinimo bei numatytos galimybės atidėti paskolų mokėjimą žmonės nejaus spaudimo grąžinti paskolas.
„Kai jaus spaudimą grąžinti paskolą, žmogus gali pradėti pigiai pardavinėti turtą. Tai su šituo susitvarkyta: jeigu mažėja pajamos, gauni „atostogas“ ir neturi spaudimo. Situacija iš esmės skiriasi nuo to, kas buvo 2008-2009 metais, kai į šalį atėjo krizė, suprastėjo žmonių lūkesčiai, pajamos, daugelis prarado darbus, o kitu galu jiems smogė labai aukštos palūkanos (...) Šiuo metu dauguma išduotų paskolų yra tvarios. Palūkanos, akivaizdu, neaugs kaip tada, tai reiškia, kad spaudimo pigiai atsikratyti turto nėra“, - sakė jis.
Analitiko teigimu, šiuo metu dar sunku įvertinti pandemijos ir karantino padarinius šalies ekonomikai ir būsto rinkai.
„Šiuo metu dar nežinau, kokio dydžio gali būti grėsmė būsto rinkos tvarumui, ar ji apskritai egzistuoja. Labai anksti kalbėti, nes dar visiškai neaišku, kokie bus viruso padariniai tiek šalies ekonomikai, tiek gyventojų lūkesčiams. Eina pirmoji karantino savaitė ir tai galbūt yra bandomasis laikotarpis, kad suprastume, kas gali laukti Lietuvos“, - sakė S. Vagonis.
„Sprendimas padrąsinti gyventojus, kad jeigu bus problemų, tai valstybė jais rūpinsis, mano supratimu, yra labai geras ir šiek tiek leidžia saugiau planuoti savo ateitį“, - sakė jis.
Įstaigos „Real Data" vadovas Arnoldas Antanavičius BNS sakė, kad net ir turint galimybę atidėti paskolų įmokas, žmonėms nereikėtų atsipalaiduoti, nes dar neaišku, kokia bus ekonominė šalies situacija vėliau. Analitiko nuomone, pastaruosius metus šalyje būstui buvo skolinama netvariai.
„Dabar kiek pavėluotai galvojama, ką daryti, kad rinka nesugriūtų. Ne vienerius metus kalbėjau, kad būsto rinka kaista, žmonės perka pervertintą turtą, jis neadekvatus pajamoms. Iš čia ir išplaukia dabartinės grėsmės, kad žmonės skolinosi daugiau nei turėtų ir kad paskolos turėjimas nėra toks nekaltas dalykas, kaip atrodė anksčiau“, - kalbėjo A. Antanavičius.
Jo vertinimu, valstybės pagalba nėra teisinga mokesčių mokėtojų atžvilgiu, kadangi jų pinigais padedama prisiėmusiems per didelę finansinę riziką.
„Tam tikra pagalba yra gerai, kol normalizuojasi rinka, bet reikia suprasti, kad tie pinigai neateina iš niekur. Jeigu valstybė kažką finansuoja, kažkam padeda, ji padeda mokesčių mokėtojų pinigais. Kiti mokesčių mokėtojai, kurie racionaliau žiūrėjo į rinką, neėmė paskolų, neprisiėmė per didelių rizikų - jų pinigais gelbėjami tie, kurie prisiėmė didesnes rizikas. Nemanau, kad tai visiškai teisinga“, - teigė analitikas.
Gyventojai, netekę darbo arba bent trečdalio įprastų pajamų ir turintys būsto ar vartojimo paskolą, galės prašyti banko ar kitos kreditų įstaigos trim mėnesiams atidėti įmokų mokėjimą. Tai numatančius naujus kredito teikimo veiklą reglamentuojančių įstatymų pakeitimus, siekiant padėti gyventojams, kurie dėl karantino patiria ar patirs finansinių sunkumų dar turi pasirašyti prezidentas.
Iki šiol atidėti būsto kredito įmokas galima buvo tik netekus darbo, mirus sutuoktiniui, nutrūkus santuokai ar netekus darbingumo, o turintiems vartojimo paskolas tokios galimybės nebuvo.
